Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė.
Į nepavydėtiną situaciją pateko iš Anglijos pas artimuosius į Kauną atvykusi moteris. Netikėtumai prasidėjo pabandžius pasinaudoti užsienio banko kortele ir pasiimti grynųjų.
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupti beveik 26 tūkst. žmonių , 34 tūkst. atsisakė.
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG Link“.
Estijoje veikiančių bankų aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos išaugo apytikriai 4,4 mlrd. eurų, arba 11,5 proc., iki maždaug 42,9 mlrd. eurų, pranešė šalies centrinis bankas.
Seimas apsisprendė dar metams pratęsti bankų solidarumo įnašą, kuris bus skirtas finansuoti krašto apsaugai. Už tokias pataisas balsavo absoliuti dauguma parlamentarų – 110. Bankai teigia, kad valdžia laužo pažadus ir atgraso investuotojus. Kiek milijonų tikimąsi surinkti iš bankų?
Kitais metais bankams už paslaugas mokėsime mažiau. Tačiau ekonomistai teigia, kad tai – tik laikinai. Šis sprendimas piktina bankus, o atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms tai ne toks svarbus pokytis. Apie tai pasakota LNK reportaže.
Didesni šalies bankai klientams turės suteikti galimybę pasirinkti būsto paskolų palūkanų rūšį ir gauti jas tiek kintamomis, tiek fiksuotomis palūkanomis.
Jau netrukus būsto paskolų teikėjus galėsime keisti taip, kaip keičiame mobiliojo ryšio operatorius. Taip sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė. Jau ateinantį rudenį Seimą pasieks būsto refinansavimo įstatymo pataisos. Ką tai duos gyventojams ir kaip tai veiks, pasakojama LNK reportaže.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Finansų ministerijos parengtam Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydinčiajam įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį.