Finansų ministerija žada smūgį sukčiams

Taip pasitaikė, kad visi kalbinti panevėžiečiai su telefoniniais sukčiais turėjo patirčių, o kai kas nenudegė per plauką.

„Buvo vieną kartą, skambino rusų kalba, pasakė: čia iš „Igničio“, Vilniaus. Rusiškai kalbėjo ir sakė, kad jei nepasakysiu asmens kodo, staigiai atjungs elektrą“, – pasakojo vyras.

„Atsiimkite siuntą, paspauskite ir t. t. Į paštą nuėjau, paklausiau. Netyčia Babilone buvau, sakau, užeisiu, paklausiu“, – kalbėjo kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitų kalba su rusakalbiais – trumpa.

„Lietuviškai moteris pašnekėjo iš pradžių, paskui sako: jūsų telefonas nustatytas rusų kalba, tuoj su jumis susisieks kalbantys rusiškai. Ir padėjau ragelį, viskas“, – sakė moteris.

„Man naktį skambino, čia telefonas, blykst, blykst. Paimu, išjungiu, 21 val. nebeturiu telefono. Saugausi nuo sukčių, saugausi“, – teigė senjorė.

O saugotis tenka, mat dabar situacija atrodo paradoksaliai. Net jei bankas mato, kad pinigai jau pavogti ir guli sukčiaus sąskaitoje, jų grąžinti žmogui nebegali.

„Šiuo metu finansų įstaigos negali paimti ir nurašyti nuo kažkokios sąskaitos“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.

Todėl padėtį keisti bando Finansų ministerija. Sako, kad iki šiol bankai veikė pagal rekomendacijas. Dabar atsirastų vienodos taisyklės visiems.

„Bankai kažką darė, bet dabar viskas sudedama į bendrą įstatymą“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Bankai privalės aktyviau stebėti įtartinus mokėjimus ir bandyti sustabdyti sukčiavimą dar prieš pinigams dingstant.

„Mokėjimo vykdytojai, matydami įtarimus sukeliančius požymius mokėjimo pareiškime, galėtų tokį mokėjimą sustabdyti“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Bankams – daugiau galimybių veikti, bet ir didesnė atsakomybė už neveikimą arba blogą veikimą.

Jei pinigai jau pasiekė lietuvišką aferisto sąskaitą, juos galės nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam žmogui.

„Bankams – daugiau galimybių veikti, bet ir didesnė atsakomybė už neveikimą arba blogą veikimą“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

Bankai sako, kad net ir griežčiausios sistemos turi vieną silpną vietą – patį žmogų.

„Jeigu žmogus patiki investicinių sukčių schema, pats perveda lėšas, o jos paprastai pervedamos periodiškai, tada sunkiau pačiai finansų įstaigai kažką padaryti“, – teigė E. Čipkutė.

Kritikai perspėja – kovojant su sukčiais galima smarkiai persistengti.

„99 ir daugiau procentų neapgautų gyventojų pajus kasdien stabdomus pavedimus, dažnu atveju visiškai be pagrindo“, – perspėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Anot K. Kupšio, pavedimai gali pradėti strigti, nes bankas nuspręs, kad operacija per rizikinga.

„Autorizuoti, dar nebūtinai reiškia, kad vartotojas inicijavo ir nori atlikti šią transakciją. Dabar kiekvienas bankas bus trigubai atsargesnis prieš vykdydamas bet kokią kliento transakciją“, – sakė K. Kupšys.

Bankams teks investuoti ir į naujas sistemas, dirbtinio intelekto algoritmus, papildomus darbuotojus. Ar tai nenuguls paslaugų kainose, kol kas niekas negarantuoja.

„Sukčiavimo prevencija – vienas pagrindinių prioritetų finansų sektoriuje. Bankai ir patys labai daug investuoja“, – tikino E. Čipkutė.

Finansų ministras tvirtina – nauda atsvers nepatogumus.

„Biurokratinė našta, jei atsiras, bus minimali ir galimai nauda atsvers naštą, kuri susikurs“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Dar vasarį savo siūlymus pateikė ir Lietuvos bankas. Tuomet kalbėta apie daugiau nei 20 pakeitimų.

„Sukčiavimo apimtys – kaip plintantis gaisras“, – vasario mėnesį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas siūlė 4 valandų atšalimo laikotarpį didinant pavedimų limitus. Kartu – ir daugiau atsakomybės bankams. Jei nepastebės akivaizdžių sukčiavimo ženklų, gali tekti kompensuoti nuostolius klientui.

„Jei kokius nors būdu su „Smart-ID“ būtų suvestas kodas ir būtų akivaizdu, kad tai nėra kliento valia atliktas veiksmas, tada tai būtų neautorizuota operacija“, – vasarį kalbėjo G. Šimkus.

Tačiau ministras nusprendė eiti kitu keliu – bankų pasigailėti.

„Daugiau nepatogumo sukuria negu saugumo“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

Statistika rodo, kad bankai jau dabar sustabdo daugiau sukčių atakų nei anksčiau.

Prieš 2 metus pavykdavo apsaugoti apie 40 procentų pinigų. Pernai – jau apie 70.

Tad bankai prašė politikų neskubėti – rudenį bus europinis reglamentas, tada ir skelbti bendrą kovą sukčiams. Tačiau ministras nelaukia.

„Šiek tiek lenkiame Briuselį, kuris su panašiu reglamentu ateis rudenį“, – sakė K. Kristupas Vaitiekūnas.

„Nereikia skubėti per daug uoliai ieškant nacionalinio sprendimo, nes pavedimų eurais erdvė – europinė“, – teigė K. Kupšys.

Vartotojų atstovas sako, kad geriausia prevencija – tiesiog bent dalį santaupų laikyti atskirai.

„Jų santaupos saugomos sąskaitoje, kuri nėra prijungta prie elektroninės bankininkystės, ir tokį elementarų higieninį veiksmą galime kiekvienas pasidaryti. O ypač su vyresniais žmonėmis reikėtų pakalbėti“, – aiškino K. Kupšys.

Finansų ministerijos pataisos dabar keliauja derinimui, vėliau jas svarstys Vyriausybė ir Seimas.