Per dvi išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture rinkėjai balsuoja pasyviau nei pirmajame, tačiau aktyviau nei prieš ketverius metus renkant parlamentą.
Jaunimas sudaro ne pačią didžiausią, bet reikšmingą visuomenės dalį. Tačiau politikai mažai domisi jaunais žmonėmis. „Paprastai jie nėra laikomi potencialia rinkėjų grupe, į kurią taikosi jų strateginė komunikacija. Todėl gana dažnai jaunų žmonių interesams valstybėje neatstovaujama“, – pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas tikina besidžiaugiantis lietuvių aktyvumu Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Anot jo, žmonių prabalsavo daugiau, negu buvo prognozuota. Politikas taip pat tikino, kad jį tenkintų ir vienas buvusio Vilniaus mero vadovaujamos partijos mandatas EP.
Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, politologai sako, kad toks jų aktyvumas rodo menką žmonių supratimą, kokią reikšmę turi ši institucija, taip pat gali būti naudingas lojalų rinkėją turinčioms sisteminėms partijoms.
Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą Latvijoje siekė 33,8 proc., o Estijoje – 37,7 proc., sekmadienį užsidarius apylinkėms pranešė institucijos.