Medijų rėmimo fondas

Kaunas pelnytai gali pasidžiaugti ne vienu ilgamečiu ir didelę svarbą miesto kultūriniame gyvenime įgijusiu festivaliu. Ypač netradicinėse vietose vykstantys eksperimentiniai reginiai leidžia naujai ir netikėtai atrasti tiek pačias tam tikras meno formas, tiek miestą ir patį save. Tarp jų – netradicinio, patirtinio teatro festivalis „Namas“, kuris šį rudenį vyko penktą kartą.

Apie keramiką pirmą kartą rašiau kovą, kai Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62-308) buvo pristatyti Giedros Petkevičiūtės ir Remigijaus Sederevičiaus darbai. Dabar, keliaudama per Aldonos Keturakienės parodą, pastebiu beveik tuos pačius darbus, kuriuos mačiau anksčiau, – akivaizdu, kad Giedra Petkevičiūtė buvo įkvėpta A. Keturakienės keramikos, o tai ryškiai atsispindi jos porcelianiniuose soduose. Kalbant apie A. Keturakienę, ši paroda (intriguojančiu pavadinimu „Piligrimai“) švenčia autorės kūrybinį 50-metį ir apibendrina jos kūrybos principus.

„Tapau moteris, nes jas pažįstu... Nes pati esu moteris“, – taip savo kūrybą pristato Kristina Kleizienė. „Parko galerijoje“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ atidaryta jos kūrinių paroda „Į save“ veda į moters vidinės būsenos nuorodas, jausminius išgyvenimus ir patirtines emocines situacijas.

Įkandin kitų žymių miuziklų personažų (Mocarto, Sisi ir kitų) į Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sceną žengė ir Šugar Kein, legendiniame Billy Wilderio filme „Džiaze tik merginos“ (angl. „Some Like it Hot“) suvaidinta koketiškosios Marilyn Monroe. Jeigu kas šio filmo ir nematė, tikrai žino M. Monroe filme atliktą dainą „I Wanna Be Loved By You“ (liet. „Aš noriu, kad mane mylėtum“).