2019-ųjų pabaigoje labiausiai laukiamų švenčių dienas nuo savaitgalių atskyrė viena kita darbo. Jei ne gruodžio 23-ioji – sunki diena – pirmadienis, jei ne gruodžio 27-oji – sunki diena – penktadienis, eilinis Lietuvos gyventojas būtų turėjęs net devynis šventadienius-laisvadienius iš eilės. O jei gruodžio 30-ąją ir 31-ąją, kai kiekvienas darbe laukia tik dienos pabaigos, prie jų pridūrus, susidarytų visos dvylika. Kur tai matyta, kad taip būtų šalyje, kurioje iki šiol nepanaikinta moralinė baudžiava?