Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.
Seimas apsisprendė dar metams pratęsti bankų solidarumo įnašą, kuris bus skirtas finansuoti krašto apsaugai. Už tokias pataisas balsavo absoliuti dauguma parlamentarų – 110. Bankai teigia, kad valdžia laužo pažadus ir atgraso investuotojus. Kiek milijonų tikimąsi surinkti iš bankų?
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymus dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo – parlamentarams teks apsispręsti, ar įnašas bus renkamas dar vienerius metus, ar jis taps nuolatiniu.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako laukusi kritikos dėl siūlymo pratęsti bankų solidarumo įnašą, nes liberaliojo flango koalicijos partneriai išlaiko savo prieš tai buvusias pozicijas. Tačiau, jos nuomone, pasiūlymas yra tikslingas ir leistų laikinai „uždengti laikotarpį“ iki pelno mokesčio padidinimo faktinio poveikio.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitąmet turinčio baigti galioti bankų solidarumo mokesčio pratęsimas priklausys nuo susitarimų dėl papildomų lėšų gynybai.
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą.
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šios kadencijos Seimui nepriėmus sprendimų dėl didesnio gynybos finansavimo, 2025 metais krašto apsaugos biudžetas gali būti mažesnis, nes nebebus bankų solidarumo mokesčio.