Afrika

"Važiuosi į Nigeriją? – likus kelioms dienoms iki skrydžio vieno iš "Acme grupė" bendraturčių Tomo Palšio paklausė verslo partneris iš Vokietijos. – Tai – pavojingiausia Afrikos vieta." Patarė laukti ryto Šiandien, kai lietuvių jūrininkus pagrobę Nigerijos piratai privertė šios šalies vardą tarti su pagrįsta baime, T.Palšys nė kiek nesistebi. Dar prieš kauniečio kelionę į pavojingą Afrikos šalį verslo partneris Lagose (didžiausias Nigerijos miestas – red.past.), juodbruvas ūsuotas indų kilmės portugalas, nepasakė nieko raminamo. "Lėktuvas nusileidži

Ar demokratijos keliu prieš daugiau nei dvidešimt metų pasukęs vakarų Afrikoje esantis Malis nevirs dar vienu Afrikos pūliniu? Dienraštis kalbėjosi su atlikėju Viktoru Diawara, kurio šeima gyvena Malyje. – Šiais metais Malyje įvyko daug reikšmingų pokyčių. Kokia padėtis dabar? – Situacija – dramatiška. Šiuo metu man sunku pasakyti, bet tada, kai sukilėliai užėmė šalies šiaurę ir paskelbė savo atskirą valstybę, iš šiaurinių regionų į pietus pabėgo apie 30 tūkst. žmonių. Kiek žinau, bėga žmonės ir dabar. Be to, Malis nėra prie vandenyno, neturi uo

Pasaulio akys nukrypo į Šiaurės Afriką. Apie šį regioną, ten vykstančius procesus ir galimas grėsmes – dienraščio pokalbis su Kauno Vyrauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi. – Iš pradžių, kas gi yra ta vadinamoji Šiaurės Afrika? Kuo ji ypatinga ir kodėl šiam regionui skiriama tiek daug dėmesio? – Populiariojoje sąmonėje arabakalbė Šiaurės Afrika dažnai būdavo atskiriama nuo tos dalies, kuri įvardijama kaip berberų Afrika. Berberų Afrika buvo suvokiama kaip tarpinė teritorija tarp arabakalbės ir vadinamosios juodosios Afrikos. Galima saky

Kalbantis apie situaciją Šiaurės Afrikoje su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi buvo paliesti keli įdomūs klausimai. Vienas jų – grėsmių konstravimo. Dalis saugumo studijų atstovų teigia, kad grėsmės yra socialiai konstruojamos, t. y. grėsmė yra ne objektyvios prigimties, o atsiranda tuomet, kai grėsme įvardijama kokia nors problema. Nesiveliant į tradicinių saugumo studijų atstovų (šie laiko grėsmes objektyviomis kaip kokius gamtos reiškinius) ir jiems oponuojančiųjų (laikančiųjų grėsmes subjektyviomis, nuo konkretaus laikotarpio