Visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Paliatyvioji pagalba apibrėžiama kaip ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonė. Kaip geriau padėti žmogui, kuris nepajėgia be medikų pagalbos išgyventi, ir kurio dienos, o galbūt ir valandos jau suskaičiuotos?
Pacientai, kuriems turėtų būti teikiama paliatyvioji pagalba, yra skaičiuojami dešimtimis, jei ne šimtais tūkstančių. Deja, jai šalyje skiriamas itin menkas dėmesys. Amžina problema – kas už tai labiau atsakingas: Sveikatos apsaugos ar Socialinių reikalų ir darbo ministerija?
Prie Vilniaus miesto ribas nurodančių ženklų pavasarį sužys geltoni narcizai. Čia juos pasodino dešimtys savanorių, medicinos darbuotojų ir sergančiųjų onkologinėmis ligomis.
Taip jau antrus metus minima Paliatyviosios pagalbos diena, norint atkreipti dėmesį į vėžiu sergančių žmonių poreikius.
Po sostinės riboženkliais būrys savanorių pasodino geltonų narcizų svogūnėlius. Šia „Vilties laukais“ pavadinta akcija jie siekia atkreipti visuomenės dėmesį į vėžiu sergančius žmones ir jiems reikalingą pagalbą, kurią sostinėje jau dvejus metus teikia Kuni
Nepagydomomis ligomis sergantieji galės būti slaugomi neterminuotą laiką.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pakeitė paliatyviosios pagalbos suaugusiems ir vaikams teikimą reglamentuojantį įsakymą, panaikindama apribojimus šių paslaugų teikimo trukmei, bet patikslindama ir aiškiau reglamentuodama indikacijas paliatyviajai pagalbai stacionare gauti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
2014 metų gegužę Valstybinės ligonių kasos iniciatyva stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimo trukmė buvo apribota iki 60 dienų, tačiau dėl tokio sprendimo