Šešių savaičių pasninkas iki Kalėdų, anot Kauno sentikių dvasinio tėvo – ne apie maisto ribojimą. Pasninkas visų pirma yra dvasingumas, o šventės – ne blizgučiai, bet suvokimas.
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. Juk reikia suskubti apsipirkti šventėms, suruošti gausų vaišių stalą, dar ir visokiausių pramogų ilgajam savaitgaliui prisiplanuoti. Bėgte į šventes!
Šiemet prie Kūčių stalo visi tikintieji susės sekmadienį. Kadangi krikščionys katalikai sekmadieniais pasninko nesilaiko, iškilo svarstymų, ką daryti per Kūčias – ar reikia laikytis įprastos šios dienos tradicijos, atsisakant mėsiškų patiekalų, o gal vis dėlto galima nepasninkauti?
Kartu su adventu prasidėjo pasninkas. Vieni jo tradicijų laikosi iš religinių įsitikinimų, kitiems tai savotiška iškrova, organizmo valymas prieš didžiąsias žiemos šventes. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pastebi, kad pasninko esmė – ne tik apribojimai valgiaraštyje.
Ne visur pasninkas prasideda susikaupimu. Krikščionių stačiatikių tradicijomis besivadovaujančioje Graikijoje, o konkrečiau prie jūros įsikūrusiame Galaksidžio miestelyje, ta proga rengiamas įspūdingas miltų mūšis.
Kai diena sutrumpėja iki vos kelių valandų ir naktis apgaubia mūsų gyvenimus, kai metai skaičiuoja paskutines dienas, norisi protingų atsakymų į kasdien kylančius egsiztencinius klausimus. Gūdžioje Žemaitijos girioje gyvenantis miškininkas, medžiotojas, Lietuvos šamanas Petras Dabrišius mokosi iš gamtos, laukinių žvėrių ir neslepia nuo žmonių savo sukauptos išminties.
Milijonai musulmonų visame pasaulyje pirmadienį pradės savo šventą ramadano mėnesį, kai daug meldžiamasi, pasninkaujama nuo aušros iki sutemų ir kas vakarą, pasibaigus dienos pasninkui, vaišinamasi ir švenčiama.