Galimybė atsistoti ir eiti po septyniolikos vežimėlyje praleistų metų prilygsta stebuklui. Tačiau dėl nepakankamo valstybės rūpesčio neįgaliaisiais tai lemta patirti ne visiems.
Didžiausia laimė – stovėti
"Jūs nesuvokiate, kokia laimė stovėti, būti vertikalioje padėtyje. Kaip gera matyti dangų ne gulint lovoje, o stovint prie lango", – aiškina Raimonda Taškūnaitė, o tie, kurie ją pažinojo tik sėdinčią vežimėlyje, pamato, kokia aukšta ši mergina. Ji pabrėžia, kad tas dviejų metrų kelias nuo lovos iki lango yra pats sunkiausias.
Tokį atstumą Raimonda nu
