Žmonių nepasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje daugiausia lemia nepasitikėjimas vienas kitu ir susvetimėjimas, taip pat negatyvios nuostatos. Tai parodė Žmogaus studijų centro atlikto Lietuvos emocinės būsenos tyrimo rezultatai.
Dėl klimato kaitos žiemos Lietuvoje tapo šiltesnės, o vasaros karštesnės, todėl žiemą už šildymą mokame mažiau, o vasarą nebereikia vykti į šiltus kraštus, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius Egidijus Rimkus.
Galbūt tik menas pajėgus priversti žmogų suvokti tokius dalykus kaip meilė. Bet, nepaisant to, ar žmonės meilę supras, ar ne, ji vis tiek egzistuos, LRT RADIJUI sako kinotyrininkė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė ir meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė.
Kelionėse svarbiausia pasirūpinti patogiais batais, nes, pavyzdžiai, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse, jei nešiojate 41 dydžio ar didesnius batus, jų gali net nepavykti nusipirkti. Taip LRT RADIJUI sako kelionių organizatorė ir keliautoja Žydronė Lukšytė.
70 proc. žmonių vyturiais ar palėdomis yra dėl savo įpročių, kuriuos galima koreguoti, LRT RADIJUI sako psichologė Aistė Diržytė. Anot jos, tokiems žmonėms nesunku tiesiog įprasti, pavyzdžiui, anksčiau eiti miegoti ir anksčiau keltis. Vis dėlto likusiųjų 30 proc. miego įpročius lemia genai, todėl net ir nuėję miegoti anksti jie atsikels vėlai.
Tereikia paskaityti Balio Sruogos „Dievų mišką“ ir galima suvokti, kad dabar ne patys blogiausi laikai, Lietuvoje tikrai galima gyventi, LRT RADIJUI sako istorikas ir filosofas Alvydas Jokubaitis. Anot jo, reikia stengtis bent imituoti žydų tautą, kuri siekia naujovių, bet žino, kad tai, kas svarbiausia, praeityje.
Vaiko sąmonė veikia kitaip nei suaugusiojo, todėl apie gyvenimo tiesas, sunkumus ir pasaulio sandarą geriausia sužinoti iš pasakų. Taip LRT RADIJUI sako Valdorfo pedagogikos auklėtoja, lektorė Edita Kuliavaitė. Kaip teigia ji, pasakose yra ir žiaurių vaizdų, tačiau reikia suvokti, kad taip kalbama ne apie fizinę, o metafizinę tikrovę.
Visi mes turime vaikystėje sukurtą savo gyvenimo programą, pagal kurią tam tikra prasme gyvename, tad mūsų pasąmonė padaro labai daug, sako pischoanalitikė psichoterapeutė Rema Židonienė. „Pavyzdžiui, horoskopas rašo, kad kažkuri diena nesėkminga verslui. Jei tuo tiki, pasąmoningai labai daug padarysi, kad diena ir būtų nesėkminga“, – kalba R. Židonienė.
Pastaruoju metu minimas terminas „tapsmas suaugusiu“, rodantis, kad tai – ilgas procesas, galintis tęstis nuo 18 iki 28 metų. Taip sako Vilniaus universiteto profesorė Laima Bulotaitė. Anot jos, tapimas suaugusiu susijęs su įsipareigojimais – studijų metais nevengę vartoti psichotropinių medžiagų, žmonės liaujasi tai darę, vos tik sukuria šeimas ir susilaukia vaikų.