Venecijos lankytojams gali būti atleista už nežinojimą, jog šis miestas yra garsus ne tik Šv. Morkaus aikštės didybe ir romantiškais pasiplaukiojimais gondolomis, bet taip pat davė pradžią pandemijų valdymui.
Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Italija uždraudė dideliems kruiziniams laivams įplaukti į Venecijos centrą, miestas išvengė įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą.
Kontroversiška ir smarkiai vėluojanti povandeninių užtvarų sistema, turinti apsaugoti Veneciją nuo liūdnai pagarsėjusių potvynių, šeštadienį buvo pirmąkart aktyvuota, sinoptikams prognozuojant, kad vandens lygis gali pakilti 130 centimetrų.
Venecijoje prasideda pirmasis didelio masto filmų festivalis po koronaviruso protrūkio pradžios, jo organizatoriams teko prisitaikyti prie neįprastų sąlygų.
Tris mėnesius Venecijos aikštės ir gatvelės buvo tuščios, o gondolieriams teko leisti laiką sausumoje. Tačiau šeštadienį Venecija vėl atgijo, nes dėl Dožų rūmų atidarymo į miestą suplūdo turistai.
Garsieji Venecijos kanalai dabar, kai dėl koronaviruso uždarius visą Italiją mieste neliko turistų ir beveik neplaukioja valtys, pasidarė nepaprastai švarūs.
Vasario 23-ioji. Ankstyvas sekmadienio rytas. Vos išlipę iš autobuso ir kirtę pirmąjį iš daugybės Venecijos tiltų, įsiliejame į tūkstantinę minią. Įdomiausia, kad ji plaukia ne vandens autobusu – vaporetto, ne vandens taksi ir netgi ne prašmatniomis lakuoto medžio gondolomis. Žmonės iriasi alkūnėmis tarsi irklais, apsiavę patogiais sportiniais kedukais, nes žino – vaikščioti šiandien teks daug. Juk Venecijos karnavalo finalas!