Ketvirtadienį įvykę pirmieji į Seimą kandidatuojančių politinių partijų debatai rodo, kad gynybos ir jos finansavimo klausimas išliks aktualus, sako politologai.
Lietuva šiemet bus ketvirta labiausiai gynybą finansuojanti valstybė NATO. Vyriausybė pritarė sprendimui šiemet skolintis ir kariuomenei skirti papildomus 130 mln. eurų. Esą ekonomika auga geriau nei planuota ir kitoms reikmėms skolintis reikia mažiau.
Finansavimas krašto apsaugai šiemet gali būti dar didinimas, tai priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
NATO šalys, siekdamos ramesnio gyvenimo prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, pasirašydamos beveik 700 mln. dolerių (647 mln. eurų) vertės sutartį dėl didesnio skaičiaus raketų „Stinger“ ir įsipareigodamos didinti savo gynybos produkciją.
Dauguma Vokietijos gyventojų sutinka, kad gynybai būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Per apklausą, kurią nuomonės tyrimo institutas „YouGov“ atliko agentūros dpa užsakymu, 51 proc. respondentų nurodė, kad remia vyriausybės įsipareigojimą laikytis šio NATO tikslo.
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimui priėmus gynybos mokesčių paketą, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad partija parlamente nebalsavo už saugumo dedamosios kurui pakėlimą, taip išlaikydama nuoseklią politinės jėgos poziciją nepalaikyti vartojimo mokesčių.
Seime pateikus Valstybės gynybos fondo projektą, jame numatytus krašto apsaugos finansavimo šaltinius kritikuoja tiek parlamento opozicijos, tiek įvairių organizacijų atstovai.