Po to, kai Jungtinės Valstijos Maskvai įvedė naujų sankcijų dėl agresyvių jos karinių veiksmų Ukrainoje, pagrindinė Rusijos akcijų birža ketvirtadienį sustabdė prekybą doleriais ir eurais.
Rinkos dalyviams laukiant Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio, kuriame, kaip manoma, bus sumažintos bazinės palūkanų normos, euro kursas ketvirtadienio ryte paaugo iki 1,088 JAV dolerio, priartėjęs prie aukščiausio per pustrečio mėnesio lygio, rašo portalas „Trading Economics“.
Lietuvos valiutų keitykloms trūksta rusiškų rublių bei ukrainietiškų grivinų, o abiejų valiutų paklausa yra milžiniška, sako šių įstaigų savininkai. Per pastaruosius kelerius metus jie pastebi rinkos traukimąsi – mažėja pinigų keitimo paslaugų poreikis.
Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, šalies valiutų keityklose ukrainietiškų grivinų iškeisti į eurus jau galima be jokių kliūčių, teigia šio verslo atstovai. Tiesa, neatmetama tikimybė, kad grivinų pirkimas ateityje gali strigti, to išvengti padėtų valstybės garantijos.
Litas – daugelio lietuvių nostalgiškai prisimenama valiuta, kurios istorija prasidėjo dar 1919 m. Tada valstybinio piniginio vieneto reikėjo norint užtikrinti šalies nepriklausomybę. Ne be reikalo ir 1993-iaisiais vėl buvo įvestas litas, kurį 2015 m. pakeitė euras. Visgi litas nebūtų tapęs litu, jei ne lemtingi 1922-ieji. Valstybę slėgė infliacija, Augustinas Voldemaras priešinosi naujos valiutos įvedimui, o už uždarų durų vyko diskusijos apie tai, kaip turėtų būti pavadinti naujieji Lietuvos pinigai.
Naujausia tradicinė Eurobarometro apklausa parodė, kad palankumas eurui Lietuvoje išaugo daugiausia visoje euro zonoje, pakildamas nuo žemiausios iki euro zonos vidurkio reikšmės. Ekspertai teigia, kad pasitikėjimą ES valiuta lėmė pandemijos sukelta ekonomikos krizė.
Statistikos departamentas palygino, kaip gyvenome 1990-aisiais, kai vidutinis atlyginimas siekė 283 rublius, ir kaip praėjusiais metais, kai vidutinis mėnesinis priskaičiuotas darbo užmokestis pasiekė 1 421 eurą (atskaičiavus mokesčius – 967 eurus). Lietuvos gyventojų perkamoji galia nuolat didėjo, o vartojimo krepšelis gerokai priartėjo prie vakarietiškojo – reikšmingai sumažėjo maisto išlaidų dalis, tačiau ji vis dar viena didžiausių tarp ES šalių.
Sausio 1-ąją sukako penkeri metai, kai Lietuva vietoj lito įsivedė eurą. Šios gražios sukakties proga atsirado puiki proga bankininkams, prekybininkams padiskutuoti, gal vertėtų atsisakyti smulkiausiųjų euro centų. Išties, už 1, net už visus 2 centus nieko nenupirksi. Tačiau jie cirkuliuoja.
Lietuvos banko blokų grandinės technologijos (angl. blockchain) pagrindu kuriama pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Aktui, pasirašytam 1918 m. vasario 16 d., ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų. Šią monetą planuojama išleisti 2020 m. pavasarį.
Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą vis dar yra neiškeitę maždaug 450 mln. litų, arba 130 mln. eurų.