Ne pažinti, o patirti
Spalio 16 d. 18 val. Kauno paveikslų galerijoje duris atvers paroda „Patirti Jurgį Mačiūną“. Iki 2027 m. vasario 28 d. veiksianti ekspozicija kvies pažvelgti į „Fluxus“ pradininko idėjas ne kaip į užbaigtą praeities istoriją, bet kaip į šiandien tebevykstantį judėjimą, atvirumą ir laisvę kurti save.
„Patirti „Fluxus“ kaip gyvenimo būdą yra vienintelis būdas pažinti Jurgį“, – parodos apraše cituojama J. Mačiūno žmona, poetė Billie Maciunas.
Parodos kuratorė V. Dobilaitė teigia sąmoningai pasirinkusi žodį „patirti“, nes kauniečiams nenori siūlyti iš naujo pažinti J. Mačiūno – jis gimė šiame mieste ir kauniečiams yra savas žmogus.
„Ši paroda nėra pasakojimas apie praeitį. Tai kvietimas patirti Jurgį per šiandien kuriančių menininkų darbus ir jų netikėtus ryšius. Jurgis čia yra visur – kartais vos juntamas, kartais netikėtai išnyrantis, kaip sunkiai nusakomas laisvės pojūtis. Galbūt būtent taip Jurgis ir yra arčiausiai mūsų – nuolatinis virsmas, primenantis, kad laisvė prasideda tada, kai išdrįstame kurti ir būti saviti“, – pasakojo V. Dobilaitė.
Paroda jau buvo pristatyta Ispanijoje, tačiau Kaune žiūrovai išvys Lietuvos publikai labiau išgrynintą jos versiją. Parodos kuratorė pasakojo, kad Ispanijos publika J. Mačiūną priėmė labai palankiai. Jai buvo įdomu ir tai, kad „Fluxus“ pradininkas gali būti geriau žinomas Ispanijoje nei Lietuvoje.
Ekspozicijoje – fotografų Hollis Melton (Jono Meko žmonos), Romualdo Požerskio, Monikos Žaltės, Julijos Račiūnaitės, Rimanto Plungės ir kitų autorių darbai.
Parodos atidarymo vakarą lietuvių kilmės britų violončelininkas Antonas Lukoszevieze atliks performansą „Solo for Balloons“.
V. Dobilaitė įsitikinusi, kad J. Mačiūnas yra vienas garsiausių pasaulyje lietuvių, tačiau gimtojoje šalyje jo reikšmė dar nėra tinkamai įvertinta. Kuratorei ši paroda yra ir asmeniškas sugrįžimas į Kauną, nes tai yra jos pačios ir J. Mačiūno gimtasis miestas.
„Galbūt gražiausia ir yra tai, kad istorija, prasidėjusi Kaune, apkeliavo pasaulį ir dabar grįžta namo. Man labai įdomu sužinoti, kaip kauniečiai pamatys savo kraštietį“, – svarsto ji.
Nuslėpta Ispanija
Lapkričio 12 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bus atidaryta paroda „Modernioji Ispanijos fotografija, 1950–1970“. Ją lankytojai taip pat galės apžiūrėti iki 2027 m. vasario 28 d.
Parodos kuratorius – fotografas, pedagogas ir tarptautinio fotografijos festivalio „ValenciaPhoto“ direktorius Nicolás Llorens Lebeau. Jis pasakoja, kad ekspozicijoje bus pristatomas Ispanijos fotografijos lūžis, vykęs nuo šeštojo iki aštuntojo XX a. dešimtmečio. Kuratorius taip pat patikslina, kad parodoje kalbama apie moderniąją, o ne šiuolaikinę Ispanijos fotografiją.
Francisco Franco diktatūros metais šalyje buvo skatinamas pasiekimus, tradicijas ir folklorinius motyvus pabrėžiantis Ispanijos įvaizdis. Moderniosios fotografijos kūrėjai nuo šio oficialaus įvaizdžio nutolo, pradėjo ieškoti naujų būdų matyti ir vaizduoti kasdienį šalies gyvenimą, miestus, jų gyventojus, skurdą, socialinę atskirtį ir besikeičiančios visuomenės prieštaravimus.
„Parodoje siekiama ne tik pristatyti svarbių fotografų kūrinius, bet ir parodyti, kaip fotografija gali tapti visuomenės stebėjimo ir keitimo priemone“, – teigė N. Llorens Lebeau.
Kaune bus pristatyta pirmoji išsami šios keliaujančios parodos versija. Pirmą kartą paroda pristatyta Arlyje, Prancūzijoje, o vėliau ją numatoma pristatyti Liuksemburge, Paryžiuje ir Maroke. Paroda kiekvienoje vietoje pritaikoma prie konkrečios ekspozicinės erdvės architektūros, tačiau išsaugo pagrindinę pasakojimo liniją.
Ekspozicijoje lankytojai išvys ir penkių Ispanijos nacionalinės fotografijos premijos laureatų darbus. Kuratorius pabrėžia, kad, norint apžiūrėti parodą, specialių žinių nereikia – pakanka ateiti nusiteikus atvirai ir pasiruošus atrasti turtingą Ispanijos fotografijos tradiciją.
„Menas nėra skirtas vien stebėti ar juo mėgautis. Jis taip pat gali kelti klausimus, tapti saviraiškos ir pasipriešinimo forma ir padėti mums suprasti tikrovę“, – kalbėjo N. Llorens Lebeau.
Naujausi komentarai