Šių metų pradžioje Lietuvoje įsigaliojus pensijų reformai, kaupiančiųjų fonduose skaičius per penkis reformos mėnesius beveik nepakito ir išliko 1,3 mln., praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Privatus kaupimas pensijai yra savarankiškas asmens sprendimas, tačiau atnaujinta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema pasižymi 4-iomis konkrečiomis naudomis kaupiančiam žmogui.
Įsibėgėjus pensijų sistemos reformai kai kurie pasikeitimai vis dar kelia daug klausimų dirbantiesiems. Vienas jų – privalomas pensijų anuitetas. Kaip jis veikia ir kokius pasirinkimus turės kaupiantieji?
Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė beveik visus Lietuvos dirbančiuosius: jau kaupiantys žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki 2019-ųjų nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti pensijų fonduose nuo liepos mėnesio.
Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų, ilgalaikė pensijų fondų grąža nuo veiklos pradžios kasmet sudaro apie 4,2 proc., rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.
Gyventojams, sprendžiantiems dėl pensijos kaupimo, turėtų padėti nauja išmanioji „Sodros“ priemonė - 24 valandas per parą be poilsio dienų veikiantis „patarėjas“, su kuriuo bus galima susisiekti internetu.
Maždaug 60 proc. kaupiančiųjų pensijai galėtų tiksliai nurodyti savo pensijų fonde sukauptų lėšų sumą, o beveik kas antras apklaustasis pasakyti pensijų fondo, kuriame kaupia, pavadinimą.
Daugelio dirbančių gyventojų jau nuo 2019-ųjų pradžios laukia svarbūs pokyčiai, ypač jaunesnio amžiaus dirbančiųjų, kurie iki šiol nedalyvavo pensijų kaupimo sistemoje.
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė.