Lietuvoje gruodį mėnesio infliacijai siekus 0,2 proc., o metinei – 2,1 proc., ekonomistai teigia, kad infliacija jau pradeda spartėti bei šiemet bus didesnė nei „sveiku“ laikomas 2 proc. lygis.
Gruodžio 31-osios vakare Raudondvario plente esančioje „Neste“ degalinėje 95 benzinas ir dyzelinas kainavo 1,359 Eur. Bet iš karto po vidurnakčio kaina švieslentėje pasikeitė – apie pusę pirmos nakties švieslentė jau skelbė, kad 95 benzino lirtas kainuoja 1,419 Eur, o dyzelino – 1,529 Eur.
Infliacijos lygis šalyje pastaruoju metu laikosi stabilus, nors bendras kainų lygis, pernai pakilęs penktadaliu, išlieka labai aukštas, sako analitikai. Pasak jų, paslaugų kainos mažėja tris mėnesius iš eilės, be to, pinga nafta, todėl artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti mėnesio defliacija.
Braškių mėgėjams – nesmagi žinia. Nuo birželio vidurio Kauno turgavietėse po truputį brangusios braškės šeštadienį pirkėjus pasitiko itin nemaloniomis kainomis.
Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad itin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug vienas iš dešimties gyventojų.
Išaugusios statybinių medžiagų kainos verčia permąstyti įvairių objektų įgyvendinimo planus. Kaune pradėtos statybos tęsiamos, tačiau naujų projektų pradėti neskubama.
Pranešta apie naują infliacijos šuolį. Tokio brangimo Lietuvoje nebuvo nuo 1996-ųjų. Ekonomistų prognozės pesimistinės. Kainos kils ir birželį. Gal tik liepą sustos. Bet. Gali ir nesustoti.
Sąskaitos už šildymą pakilusios iki žvaigždžių, maistas vis brangsta, automobilių degalai nebe visiems įperkami. Kartu su kainomis auga ir įtampa visuomenėje. Ar politikai gali sumažinti kainas?
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių.
Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, šios srautui mažėjant, pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Geresnės situacijos tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.