- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad itin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug vienas iš dešimties gyventojų.
„Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus ir veiksmus. Reaguodami į situaciją, jie dažniausiai atsisako nebūtinų pirkinių ir renkasi prekes pagal akcijas (60 proc.), perka pigesnių prekės ženklų produkciją (43 proc.)“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc. Tad natūralu, kad gyventojai dažniau atsisako nebūtinų pirkinių, stengiasi neišlaidauti ir ieško pigesnių prekės ženklų.
Vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc.
„Tačiau ne visi gyventojai turi galimybę rinktis pigesnius produktus. Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie anksčiau rinkosi brangesnius prekės ženklus, šiuo metu lengvai gali juos pakeisti pigesniais. Tačiau tiems, kurie ir anksčiau rinkosi pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip“, – sakė ekonomistė.
Pasak J.Cvilikienės, rekordiškai brangų šildymo sezoną pranašaujanti energetikos krizė ir itin spartus prekių ir paslaugų kainų augimas žmones gąsdina mažiau nei finansiniai sukrėtimai 2020 m. pradžioje prasidėjus pandemijai ir dėl jos įvedus karantiną. Tuomet savo išlaidas ribojantys nurodė beveik du trečdaliai gyventojų (63 proc.).
Be to, analitikės teigimu, šiuo metu dalis gyventojų vis dar gyvena vasaros nuotaikomis, prognozuojamas rekordiškai brangus šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl kol kas žmonės smarkiai neriboja išlaidų.
G.Ilekytė pažymi, kad kainų šoką kažkiek amortizuoja valstybės pastangos ir augusios gyventojų pajamos – atlyginimai pirmąjį pusmetį išlaikė dviženklį augimo tempą, o santaupos vis dar siekia 20 mlrd. eurų.
Apklausos rezultatai rodo, kad 43 proc. žmonių skiria daugiau dėmesio finansams planuoti, o 37 proc. atideda stambesnius pirkinius vėlesniam laikui. Pandemijos pradžioje šie skaičiai buvo atitinkamai 8 ir 16 proc. punktų didesni.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1 006 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms2
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...