2025-aisiais Venecijoje vyksiančioje architektūros bienalėje Lietuvai atstovausiantis Lietuvos architektų sąjungos projektas atkreips dėmesį į tvaraus mąstymo ir veikimo būtinybę šiuolaikiniuose miestuose.
Architektas Gintaras Balčytis šiemet įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Jis tiki, jaučia ir prisideda prie to, kad Kaunas išaugo. Išaugo iš kompleksų ir baimių, turi ambicijų tapti ryškiu ir įkvepiančiu, pokyčiams atviru, bendruomenes vienijančiu Europos centru. Jau 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Virusas, griežti karantinai palietė kiekvieną, bet ir 2020-aisiais gyvenimas nesustojo. "Kauno diena" pakalbino žinomus kauniečius apie šių metų įvykius ir viltį, kad viskas bus gerai. Besibaigiantys 2020-ieji buvo reikšmingi architektui Gintarui Balčyčiui – jis tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
Praėjusią savaitę kauniečiui architektui Gintarui Balčyčiui skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už miestui ir žmogui atvirą architektūrą.
Keičiantis pasauliui, keičiasi ir architektūrinės tendencijos. Architektai su skirtingais iššūkiais susiduria kasdien. Pasak Kauno autobusų stoties architekto, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premijos laimėtojo ir KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docento Gintaro Balčyčio, tik pažindamas procesą gali tikėtis tapti geru architektu.
Daugybė miestų nori išsiskirti savo architektūra ir garsėti pasaulinio lygio architektų sukurtais pastatais – landmark‘ais (liet. krintantis į akis vietovės objektas). Tačiau tokie objektai neretai pastatomi neatsižvelgiant į vietovės ypatumus, todėl stipriai pakeičia, o kartais ir išdarko, senai susiformavusią aplinką. „Tai – įženklinanti architektūra“, – tikina architektas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros (KTU SAF) docentas Gintaras Balčytis.
Per šį savaitgalį ant Kauno vaiduokliu praminto „Britanikos“ viešbučio stogo apsilankys daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių. Tokią galimybę legaliai pakilti ant nebaigto statyti ir iki šiol saugoto nuo pašalinių pastato suteikė Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019).
Spalio pabaigoje Kauno technologijos universitetas (KTU) pardavė penkis jam nebereikalingus pastatus. Vienas jų – tarpukario modernizmo ikona "Pienocentro" rūmai.
"Kauno dienos" surengtoje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje architektai pastebėjo, kad miesto plėtra – tai ne tik nauji biurų pastatai, bet ir iš pelenų prikelti paveldo objektai.