Tavo ginklas – profesija: nuo dronų iki lauko virtuvės

Kad galėtų padėti

„Jeigu aš nemoku šaudyti? Jeigu ginklas man per sunkus? Jeigu mano fizinis pasirengimas ne toks, kad galėčiau kaip lygiavertis su ginkluotais vyrais ir moterimis stovėti?“ – tokių ir panašių klausimų sulaukia Lietuvos šaulių sąjungos nuolatinės tarnybos šauliai. Pastaraisiais metais susidomėjimas šia visuomenine sukarinta organizacija ypač išaugo, nes joje daug galimybių įgyti reikalingų žinių ir įgūdžių, o ir jaustis naudingam savo valstybei.

„Problema, jog mes vis dar pernelyg dažnai įsivaizduojame, kad kare kariauja žmonės apkasuose su automatais rankose. Taip, norint apsiginti žmogus su automatu reikalingas, bet karas Ukrainoje iš tikrųjų parodė, kad už vieno žmogaus fronte turi stovėti ne mažiau kaip dešimt žmonių užnugaryje. Kariuomenė fronte kariauja, bet visuomenė turi laikyti frontą užnugaryje“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

Jo manymu, Lietuvoje visuotinė gynyba vis dar suprantama per siaurai. „Atrodo užtenka, kad žmogus mokėtų susikrauti išvykimo krepšį, žinotų, kur rūsys, ir jeigu kas – evakuosis. Tačiau visuotinė gynyba nėra organizuotas pabėgimas. Visuotinė gynyba yra organizuotas valstybės gyvybinių funkcijų užtikrinimas ir neginkluota parama ginkluotosioms pajėgoms, – paaiškina plk. L. Idzelis. – Kažkas turi užtikrinti ryšius, kažkas turi vežti, kažkas turi remontuoti, gydyti, dirbti su informacija, traukti žmones iš griuvėsių, kažkas turi užtikrinti, kad savivalda veiktų, nes kariaujant dar reikės ir gyventi.“

Visuotinė gynyba nėra organizuotas pabėgimas. Visuotinė gynyba yra organizuotas valstybės gyvybinių funkcijų užtikrinimas ir neginkluota parama ginkluotosioms pajėgoms.

Būtent dėl to Lietuvos šaulių sąjungos nariais tapę žmones gali rinktis iš daugiau nei 20-ies veiklos krypčių: nuo psichologinės, pirmosios pagalbos teikimo iki kibernetinio saugumo, inžinerinės ar logistinės paramos, maitinimo.

„Turime jau realią, veikiančią struktūrą. Dalis šaulių rengiasi ginkluotam pasipriešinimui Lietuvos kariuomenės sudėtyje. Kita dalis ruošiasi ne mažiau svarbiam tikslui – valstybės funkcionavimui užtikrinti krizės metu. Šiais metais Vilniaus rinktinėje įkūrėme pirmą Lietuvoje civilinės saugos šaulių kuopą. Kauno šauliai šį rudenį pradėjo formuoti specializuotą CBRN (cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos – red. pastaba) padalinį“, – pavyzdžius vardija Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

„Mūsų tikslas aiškus – turėti organizuotą, parengtą žmonių branduolį, kuris ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties ar karo metu galėtų realiai padėti valstybei“, – priduria plk. L. Idzelis.

Ir taikos metu

Šaulys gali būti žmogus, valdantis droną, su dresuotu šunimi ieškantis miške pasiklydusio žmogaus, organizuojantis maitinimą lauko sąlygomis ar suteikiantis medicinos pagalbą. Kitas rūpinasi logistika, ryšiais, informacijos patikimumu ar istorine atmintimi, kultūra. Šios veiklos skirtingos, tačiau kiekviena yra svarbi užtikrinant Lietuvos saugumą.

Pratybos: šauliai treniruojasi ne tik tam, kad būtų pasirengę galimai karinei grėsmei.

Pasirengimą valstybės gynybai vis labiau keičia technologijos. Bepiločių sistemų specializaciją pasirinkę šauliai mokosi valdyti ir konstruoti bepiločius orlaivius ir kitas robotines sistemas. Dronai gali būti pasitelkiami žvalgybai, o tam tikrose situacijose – ieškant žmonių ar vertinant sunkiai pasiekiamas teritorijas.

Kad tai nėra vien pratyboms skirta veikla, liudija ir nuolat dingusių žmonių paieškoms pasitelkiami šauliai. Rugsėjį Zarasų rajone dingus 83 metų grybautojui, į pagalbą policijai atskubėjo Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus 9-osios rinktinės šauliai. Teritoriją jie žvalgė dronu su termovizoriumi. Po beveik penkias valandas trukusių paieškų būtent termovizoriumi pavyko nustatyti vyro buvimo vietą ir pareigūnai miške rado pavargusį ir sušlapusį žmogų.

Ginti valstybę – vadinasi, saugoti ne tik jos teritoriją, bet ir tai, kas ją daro savą: žmones, kultūrą, istoriją, kalbą ir bendruomenių ryšius.

Ne mažiau svarbus ir kitas technologijų bei gyvūnų partnerystės pavyzdys – kinologija. Šauliai kartu su savo keturkojais ruošiasi dingusių žmonių paieškai miškuose, miestuose ir net griuvėsiuose.

Vilniaus šaulė Toma Bružaitė prieš trejus metus inicijavo kinologijos pajėgumo kūrimą Lietuvos šaulių sąjungoje. Šiandien šia kryptimi dirba vis daugiau žmonių, o vilniečių pavyzdžiu seka ir Kauno šauliai. „Šuns uoslė daug kartų jautresnė nei žmogaus, todėl keturkojai gali padaryti tai, ko mes negalime“, – pastebi T. Bružaitė.

Pasak jos, svarbiausia ne šuns kilmė ar veislė, o jo savybės, fizinis pajėgumas, noras dirbti ir ryšys su žmogumi. Šuo čia nėra vien augintinis – tai partneris, su kuriuo reikia išmokti pasitikėti vienam kitu ir veikti kaip komandai.

Tam pritaria ir Kauno šaulių K9 skyriaus vadas Vidas Auškalnis, pratybose dalyvaujantis su savo šunimi Dziausu. „Užsiėmimuose tobulindamas šuns įgūdžius, tobulėju ir pats. Pratybose dalyvaudamas su savo šunimi Dziausu pastebiu, kad atsiranda tikras komandos jausmas“, – pasakoja jis.

Ši veikla taip pat rodo, kad prisidėti gali ne tik šauliai, kurie dirba su šunimis. Paieškoms organizuoti reikia žmonių, gebančių rūpintis logistika, koordinuoti veiksmus ir padėti visai komandai. Tad kinologijos pajėgumas jungia įvairių profesijų žmones – nuo gelbėjimo tarnybų darbuotojų ir veterinarų iki prieglaudų savanorių ir savo augintinius prasmingai veiklai norinčių pasitelkti entuziastų.

Kai nelaimės mastas didesnis, svarbūs tampa ir medicinos, evakuacijos ir gelbėjimo įgūdžiai. Šauliai mokosi padėti nukentėjusiesiems, organizuoti žmonių evakuaciją, suteikti pirmąją ir taktinę medicinos pagalbą. Civilinės saugos šauliai rengiasi veikti per krizes, ekstremaliąsias situacijas ar karą – nuo žmonių paieškos iki gelbėjimo darbų nelaimių paveiktose teritorijose. Dalis jų mokosi ir ugniagesių savanorių kursuose.

Šaulio-gelbėtojo specializacija gali būti prasmingas pasirinkimas tiems, kurie nori padėti žmonėms, bet savo vietos nemato ginkluotoje tarnyboje.

Jeigu žmogus sako: kai reikės, ateisiu, tai skamba gražiai, bet nepasiruošęs žmogus krizės metu dažnai tampa ne pagalba, o našta.

Alkanas – ne karys

Gynyba ir pasirengimas krizei priklauso ne tik nuo technologijų ar specialiųjų įgūdžių. Žmonėms reikia maisto, transporto, apgyvendinimo, ryšio ir kitų dalykų, be kurių net geriausiai pasirengęs padalinys negalėtų veikti.

Todėl Lietuvos šaulių sąjungoje svarbi vieta tenka maitinimo ir logistikos specializacijoms.

„Alkanas karys – ne karys“, – sako šaulė Simona Baltutienė iš Šiaulių, kartu su bendraminčiais pasirinkusi maitinimo pajėgumą.

Šios veiklos prasmę geriausiai paaiškina praktika. Sausų davinių ne visada pakanka, ypač per ilgas pratybas ar dirbant sudėtingomis lauko sąlygomis. Reikia komandos, kuri gebėtų organizuoti maisto gaminimą, pasirūpinti produktais, įranga ir laiku pamaitinti žmones.

„Kiekvienas gali būti naudingas pagal savo sugebėjimus“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos Gen. Povilo Plechavičiaus 6-osios rinktinės šaulys Vytautas Jankauskas, vadovaujantis maitinimo pajėgumo šauliams.

Pokyčiai: pasirengimą valstybės gynybai vis labiau keičia technologijos.

Vytautas žino – ši veikla reikalauja ne tik kulinarinių įgūdžių, bet ir gebėjimo dirbti greitai ir organizuotai, kartais – šaltyje, lyjant ar sningant. Šiltas maistas tampa ne vien būdu numalšinti alkį, bet ir padeda palaikyti motyvaciją.

V. Jankauskas pripažįsta, kad anksčiau dalyvaudavo ir ginkluotose šaulių veiklose, tačiau ilgainiui pasirinko kitą būdą prisidėti prie bendro tikslo. „Vis dėlto amžius savo daro – kartu su jaunais nebespėju pratybose po miškus su šautuvu bėgioti, – juokiasi pašnekovas. – Norisi būti kartu su visais broliais ir sesėmis šauliais ir prisidėti prie bendro tikslo, todėl dabar geriausia mano vieta – gaminti maistą.“

Mato kitaip

Per krizę reikia gebėti organizuoti išteklius, pasirūpinti žmonių srautais, apgyvendinimu ir kitais gyvybiškai svarbiais poreikiais, todėl, kalbant apie logistiką, nepakanka tik transporto ar atsargų sandėlio.

Tauragės šaulys Tadas Alijošius civiliniame gyvenime dirba svetingumo versle – yra apartamentų įkūrėjas ir viešbučio vadovas. Šaulių sąjungoje jis pasirinko logistikos specializaciją.

„Karas privertė kitaip pažvelgti į tai, kas iki tol atrodė tolima ir teoriška. Kartu atsirado labai praktiškas klausimas: jeigu vieną dieną įprastas gyvenimas sustotų, kuo galėčiau būti naudingas?“ – mintimis dalijasi šaulys.

Vadovaudamas viešbučiams Tadas kasdien susiduria su apgyvendinimu, maitinimu, paslaugų organizavimu ir žmonių poreikiais. Šaulio akimis, visa ši infrastruktūra atrodo kitaip.

„Kai pagalvoji apie dieną X, pradedi žiūrėti, ką turi ir ką gali pritaikyti, – nuo slėptuvių, transporto, maitinimo iki vandens tiekimo. Ką aš galiu padaryti? Kaip galiu būti naudingas savo šaliai, savo miestui, savo šeimai, savo bendruomenei?“ – svarbius klausimus kelia T. Alijošius.

Tai, kas įprastą dieną tėra automobilis, pastatas, virtuvė, lova ar vandens atsargos, pasak Tado, krizės metu gali tapti resursu, kurio kažkam gyvybiškai reikia.

Čia atrado save

Šiuolaikinė gynyba vyksta ne vien fizinėje erdvėje. Informacinės paramos, psichologinių operacijų, kibernetinio saugumo, ryšių ir IT sistemų specializacijas pasirinkę šauliai prisideda prie informacijos apsaugos, dezinformacijos užkardymo, visuomenės psichologinio atsparumo ir patikimo ryšio užtikrinimo.

Šioje srityje galima pritaikyti profesines žinias, tačiau nebūtina jau iš anksto būti visų sričių specialistu. Šaulių sąjunga suteikia daug galimybių mokytis, gilinti žinias ir įgyti naujų įgūdžių.

Socialinė darbuotoja Vitalija, pasirinkusi psichologinių operacijų specializaciją, į Šaulių sąjungą atėjo ieškodama naujų iššūkių. „Man labai įdomu suprasti, kaip veikia dezinformacija, kaip ji kuriama ir kokį poveikį daro žmonėms. Noriu gilinti savo žinias, o čia galiu daug išmokti“, – pasakoja ji.

Šauliška veikla jai tapo ne tik galimybe pažinti naują sritį, bet ir asmeninio augimo patirtimi. „Šaulių sąjunga padėjo man užaugti kaip žmogui. Čia supratau, kad turiu tvirtą ryžtą ir drąsos, nors negalvojau, kad turiu. Atradau save“, – didžiulę asmeninę naudą įvardija Vitalija.

Reikia saugoti

Valstybės atsparumą stiprina ir kultūra, istorijos pažinimas ir pilietinis ugdymas. Šauliai gali rinktis kultūrinės ir meninės veiklos, istorinės atminties išsaugojimo, reprezentacijos ir ceremonijų specializacijas, prisidėti prie patriotinio turinio kūrimo, istorinių datų minėjimo, atminimo vietų priežiūros ir visuomenės švietimo.

Šaulė Žydronė Kolevinskienė – humanitarinių mokslų daktarė, literatūros dėstytoja. Į Šaulių sąjungą ji atėjo neturėdama karinio pasirengimo, tačiau žingsnis po žingsnio įgijo reikalingų žinių ir įgūdžių. Šiandien ji aktyviai tarnauja organizacijoje ir vadovauja šaulių padaliniui.

„Kultūra vadinama minkštąja galia. Tad, žinoma, kultūra gali stiprinti valstybės atsparumą ne mažiau svariai nei pilietinis ar gynybinis pasirengimas, tik jos poveikis dažnai yra ilgalaikis ir ne taip lengvai išmatuojamas. Žmogus yra pasirengęs ginti tai, su kuo jaučia ryšį: savo kalbą, istoriją, kultūrinę atmintį, šeimą, savo namus, bendruomenę“, – įsitikinusi Ž. Kolevinskienė.

Tai priminimas, kad ginti valstybę – vadinasi, saugoti ne tik jos teritoriją, bet ir tai, kas ją daro savą: žmones, kultūrą, istoriją, kalbą ir bendruomenių ryšius.

Nebūtina visko mokėti

Skirtingos specializacijos atskleidžia ir kitą svarbų dalyką: norint tapti šauliu nebūtina turėti karinį pasirengimą ar iš anksto žinoti, kokioje srityje būsi naudingiausias.

Vienas žmogus atsineša į organizaciją profesinę patirtį, kurią gali pritaikyti iš karto. Kitas atranda veiklą, apie kurią anksčiau nė nebuvo pagalvojęs. Trečias įgyja įgūdžių, kurie naudingi ir kasdieniame gyvenime, ir tada, kai pagalbos prireikia aplinkiniams.

Šauliai treniruojasi ne tik tam, kad būtų pasirengę galimai karinei grėsmei. Per pratybas jie mokosi veikti kartu su kitomis tarnybomis, padėti gyventojams, saugoti svarbius objektus ir organizuoti veiksmus krizių metu. Per pasirengimo mokymus įgytos žinios gali būti naudingos ir šeimai, ir kaimynams, ir visai vietos bendruomenei.

„Labai svarbu suprasti: geranoriškumas nėra kompetencija. Jeigu žmogus sako: kai reikės, ateisiu, tai skamba gražiai, bet nepasiruošęs žmogus krizės metu dažnai tampa ne pagalba, o našta. Jį reikia registruoti, mokyti, prižiūrėti, taisyti jo klaidas, bet tam jau nebūna laiko. Todėl ateiti reikia ne tada, kai jau dega. Ateiti reikia dabar“, – įsitikinęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. L. Idzelis.

Pasak jo, šiuolaikiniame kare žmogus turi žinoti savo funkciją. „Ne šiaip „aš patriotas“. Labai gerai, kad tu patriotas. Tačiau ką konkrečiai darysi pirmą krizės dieną? Kur eisi? Kam atsiskaitysi? Su kokia komanda veiksi? Kokių įgūdžių turi? Jeigu į šiuos klausimus atsakymo nėra, tada ir pasirengimo nėra, vadinasi, dar reikia ilgai ir sunkiai dirbti“, – pastebi plk. L. Idzelis.

Lietuvos šaulių sąjungoje vietos yra skirtingo amžiaus, profesijų ir fizinių galimybių žmonėms. Vieniems artimesnė ginkluota tarnyba, kitiems – technologijos, medicina, logistika, kultūra ar pagalba žmonėms. Svarbu rasti savo vietą ir nuosekliai mokytis.

Pradėti galima nuo paprasto klausimo sau: kokių mano gebėjimų galėtų prireikti Lietuvai?

Šaulių specializacijos

Ginkluoto pasipriešinimo specializuotų vienetų šauliai prisideda prie Lietuvos kariuomenės veiklos, atlikdami kovines ar komendantines funkcijas ir turėdami papildomų specializuotų žinių. Neginkluoto pasipriešinimo šauliai renkasi įvairias specializacijas ir teikia paramą kariuomenei ir kitoms institucijoms už ginkluoto konflikto zonų ribų:

bepiločių sistemų: bepiločių orlaivių ir kitų robotinių sistemų valdymas ir konstravimas;
kibernetinio saugumo: informacinių sistemų ir tinklų apsauga, diversinės operacijos priešo sistemose;
informacinės paramos: informacijos valdymas ir kontrolė, dezinformacijos ir propagandos užkardymas, visuomenės nuotaikų, psichologinio atsparumo formavimas;
inžinerinės paramos: fortifikacijų, kitų inžinerinių sistemų projektavimas ir statyba;
medicininės paramos: karių ir civilių gyvybių gelbėjimas, sužeistųjų evakavimas, taktinės medicinos įgūdžiai;
psichologinės paramos: psichologinė potrauminė parama kariams ir civiliams ekstremaliose situacijose ir po jų;
ryšių ir IT sistemų: kokybiško ryšio užtikrinimas, IT sistemų įrengimas ir priežiūra, dirbtinio intelekto sprendimai;
elektroninės kovos: priešo ryšio kanalų trikdymas, informacijos perėmimas, draugiškų pajėgų ryšio maskavimas;
rezistencijos: priešo laikinai okupuotose teritorijose vykdoma pilietinio pasipriešinimo ir diversinė veikla, trukdanti priešo valdžios įtvirtinimui;
psichologinių operacijų: išorinių šaltinių analizė, informacinės ir psichologinės operacijos priešo teritorijoje;
logistinės paramos: ginkluotųjų padalinių aprūpinimas, remonto organizavimas, logistinė parama gelbėjimo tarnyboms;
maitinimo: maitinimo užtikrinimas evakuotiems žmonėms ir ginkluotiesiems padaliniams;
kinologijos: šunų paruošimas dirbti ekstremaliomis ar karo sąlygomis;
evakuacijos ir gelbėjimo: nuo karo veiksmų nukentėjusių civilių gyventojų gelbėjimas bei evakuacijos organizavimas;
kultūrinės ir meninės veiklos: kultūrinio, meninio ir patriotinio turinio kūrimas, atlikimas ir pristatymas auditorijoms;
istorinės atminties išsaugojimo: aktualaus istorinio turinio sklaida, istorinių datų minėjimas, atminimo vietų, paminklų priežiūra, edukacija;
visuomenės atsparumo ugdymo: visuomenės sugebėjimo ir pasiruošimo išgyventi ir funkcionuoti krizinėse situacijose mokymai;
reprezentacijos, protokolo ir ceremonijų: Lietuvos šaulių sąjungos reprezentavimas svarbiuose reginiuose, protokolo žinių ir įgūdžių saugojimas ir edukacija;
tarptautinių ryšių: ryšių su diaspora kūrimas ir palaikymas, bendrų veiklų organizavimas, koordinavimas;
karo nusikaltimų fiksavimo: priešo vykdomų karo nusikaltimų Lietuvos teritorijoje fiksavimas, įrodymų rinkimas;
lengvosios aviacijos: lengvųjų orlaivių valdymas ir priežiūra, užtikrinant oro erdvės stebėseną ir saugumą.

Sužinoti apie visas Lietuvos šaulių sąjungos specializacijas ir pasirinkti sau tinkamą galima svetainėje: https://www.sauliusajunga.lt/specializacijos