Naujienų agentūra BNS paklausė devyniolikos ekonomikos ekspertų, kokia turėtų būti valstybės pagalba verslui bei gyventojams per antrąjį karantiną.

Penki jų teigė, kad verslui pagalba turėtų būti didesnė, trys mano, jog tokia pati, kaip ir per pirmąjį karantiną, o dviejų manymu – mažesnė. Penki apklaustieji sakė, jog parama turėtų būti diferencijuota pagal sektorius, vienas – galėtų likti tokia pat, bet priemonių apimtis neturėtų mažėti.

Tuo metu dėl paramos gyventojams šeši ekspertai įsitikinę, kad ji turėtų likti tokia pat, trys –  mažesnė, o dar trys – didesnė. Be to, keturi ekspertai nurodė, jog priemonės turėtų būti tikslingesnės.

Po vieną ekspertą nurodė, jog turi būti aiškesni ir taiklesni paramos visoms grupėms kriterijai, parama turi būti įvertinta pagal poreikį, arba ji turėtų būti mažesnė darant prielaidą, jog karantinas negriežtės, o ekonomikos nuosmukis bus mažesnis nei per pirmąjį karantiną.

Be to, kad parama turėtų būti didesnė, ji taip pat turėtų būti ir paskirstoma tikslingiau, įvertinant kiekvienos iš priemonių tikslingumą ir efektyvumą.

Pagalba verslui turėtų būti nukreipta į labiausiai nukentėjusius sektorius

Ekonomistų vertinimai dėl paramos dydžio išsiskyrė, tačiau beveik visi pabrėžia, kad parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir nukreipta į sektorius, kurių veikla buvo apribota ir kurie nukentėjo labiausiai – apgyvendinimo, maitinimo, SPA, laisvalaikio ir pramogų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Jonė Kalendienė įsitikinusi, jog parama verslui turėtų būti didesnė, nes dalis įmonių taip ir neatsigavo vasarą, todėl ne tik nesukaupė finansinės pagalvės, bet ir išeikvojo turėtus išteklius.

„Be to, kad parama turėtų būti didesnė, ji taip pat turėtų būti ir paskirstoma tikslingiau, įvertinant kiekvienos iš priemonių tikslingumą ir efektyvumą“, – BNS teigė J. Kalendienė.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad valstybės pagalbos reikia tik santykinai mažai daliai įmonių, todėl ji galėtų būti dosnesnė nei pirmojo karantino metu.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Deimantė Teresienė teigia, jog pagalba turėtų būti didesnė, nes valstybės sprendimai yra per lėti ir nepakankami, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą bei sumažintų krizės poveikį.

Tuo metu to paties VU fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė pabrėžia, jog antroji banga, tikėtina, turės didesnių pasekmių nei pirmoji, dėl to reikia kuo efektyviau pasinaudoti Europos Sąjungos pagalbos fondu.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog parama turėtų būti mažesnė, koncentruota ir nukreipta į labiausiai nukentėjusias sritis. Anot jo, pavasarį ir vasarą ji buvo dalinama ne visada atsižvelgiant į šį veiksnį, todėl paramą gavo ir įmonės, šiemet pasieksiančios rekordiškai gerų finansinių rezultatų.

„Šiuo metu aišku, kad karantinas labiausiai paveiks tik kelis sektorius – apgyvendinimo sektorių didmiesčiuose, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų paslaugų įmones. Todėl parama turi būti labai koncentruota, nukreipta ten, kur jos labiausiai reikia“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė taip pat pabrėžia, jog pagalba turėtų būti orientuota į uždarytas ar apribotas veiklas. Be to, parama turėtų priklausyti nuo laikotarpio, kiek veikla buvo apribota, ir nuo prarandamų pajamų.

Tuo metu bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad paramos dydis verslui turėtų likti toks pat, kaip per pirmąjį karantiną, o valstybė turėtų orientuotis į priemones,  pasiteisinusias pirmojo karantino metu – mokestinių įsipareigojimų atidėjimą, lengvatines paskolas, portfelinių paskolų garantijas. Be to, priemonė „Alternatyva“ leido smulkioms ir vidutinės įmonėms gauti finansavimą per alternatyvius finansuotojus.

Priemonės gyventojams turėtų nekisti arba būti taiklesnės

Dalies ekspertų vertinimu, paramos priemonės gyventojams turėtų būti tokios pat, kaip ir per pirmąjį karantiną, tuo metu kiti teigia, jog išmokos neskatina žmonių ieškoti darbo, todėl pagalba turėtų būti skiriama taikliau, atsižvelgiant pirmiausia į netekusius darbo arba finansiškai silpniausius.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog pagalba turėtų būti teikiama žmonėms, tiesiogiai finansiškai nukentėjusiems nuo karantino.

„Po pirmojo karantino (net ne per karantiną, o jau po jo, kai vartojimas staigiai atsigavo) buvo dalinamos netaiklios ir neefektyvios vienkartinės išmokos net tiems visuomenės sluoksniams, kurių karantinas tiesiogiai nepaveikė. Tokių klaidų ir lėšų švaistymo privalu nebekartoti“, – BNS teigė ji.

VU profesorius Romas Lazutka teigia, jog vietoj vienkartinių išmokų vaikams ir pensininkams parama turėtų būti padidinta finansiškai silpnesnėms grupėms. ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas teigia, jog pagalba turėtų būti sutelkta į netekusiųjų darbo rėmimą šiuo metu bei į žmonių perkvalifikavimą ateityje.

Tuo metu J. Kalendienė sako, kad parama gyventojams turi likti tokia pati – jos reikia praradus darbą ir ligos bei saviizoliacijos atveju, kaip buvo ir per pirmą karantiną.

Visgi finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, jog pagalba turėtų būti didesnė, kadangi to reikalaus didėjantis nedarbas bei darbuotojų perkvalifikavimas.

Šiuo metu aišku, kad karantinas labiausiai paveiks tik kelis sektorius – apgyvendinimo sektorių didmiesčiuose, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų paslaugų įmones.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė teigia, kad nėra svarbu, ar parama verslui ir gyventojams bus didesnė, ar mažesnė nei pavasarį. Anot jos, parinkus aiškesnius ir taiklesnius kriterijus bei greičiau ją paskirsčius, būtų galima pasiekti geresnio rezultato.

„Netaiklus ir nesavalaikis paramos skirstymas kelia papildomų problemų: iškraipo gavėjų lūkesčius, įveda papildomos rizikos ir reguliacinės naštos, neleidžia dirbantiesiems migruoti iš sričių, kuriose nėra darbo, į tas, kurioms reikalinga papildoma darbo jėga“, – BNS teigė G. Azguridienė.

Ji pripažįsta, kad valstybė negali paskirstyti išteklių taip efektyviai, kaip rinka, tačiau išanalizavus pavasario duomenis tikrai galima būtų padaryti geriau.

„Deja, nepanašu kad tokia analize disponuojama, nes viešumoje jos nesimato, o Vyriausybės pasiūlymai dėl naujų kriterijų verslo paramai duomenimis negrindžiami“, – reziumavo analitikė.