Lūkesčiai ėmė gerėti

Pasak valstybės auditorių, 2020 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir siekė 2,4 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ryškėja COVID-19 poveikis. Augimą labiausiai lėmė vidaus vartojimas ir grynasis eksportas. Dėl COVID-19 paskelbto karantino poveikis Lietuvos ekonomikai nebuvo toks ryškus kaip daugelyje didžiųjų ES šalių. Lietuvos ekonomikos augimą, priešingai nei Vakarų ir Pietų ES šalyse, labiau lemia pramonės, statybos, prekybos ir transporto veiklos, kurios sudaro apie 60 proc. sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Viešbučių, restoranų, poilsio ir pramogų veiklos, tikėtina, buvo neigiamai paveiktos dar prieš paskelbiant karantiną, o daugumoje kitų veiklų pirmąjį ketvirtį buvo stebimas augimas.

Išlieka JAV ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus tarifus kai kurioms prekių grupėms. Situacijos nelengvina ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu.

"Mažėjant ekonominių veiklų suvaržymų, smarkiai kritę verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Jei neigiamos nuotaikos užsitęstų, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai lemtų tolimesnį šių metų vidaus paklausos smukimą. Didelis neapibrėžtumas vis dar išlieka ir dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį. Tai prisidėtų prie didesnio, nei projektuojama, ekonomikos kritimo", – sako Jaroslavas Mečkovskis, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

Valstybės kontrolės teigimu, 2020-ųjų pradžioje metinis suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) augimo vidurkis buvo 2,9 proc., tačiau kovo–gegužės mėnesiais kainų lygį reikšmingai paveikė sumažėjusi naftos kaina. Infliaciją mažino ir aprangos bei avalynės ir būsto, vandens, elektros, dujų komponentų įtaka.

Tuo pačiu laikotarpiu nominalusis BVP augo 3,9 proc. Didžiausia bendro kainų lygio pokyčio įtaka nominaliosios pridėtinės vertės augimui buvo stebima viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei statybos veiklose.

Lietuva priklausoma

Vis dėlto maža ir atvira Lietuvos ekonomika priklauso ne tik nuo vidaus sąlygų, bet ir nuo tarptautinės aplinkos pokyčių. 2020 m. antrąjį ketvirtį auga geopolitinė įtampa, kurią pirmąjį ketvirtį nustelbė COVID-19 plitimas pasaulyje. Išlieka JAV ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus tarifus kai kurioms prekių grupėms. Situacijos nelengvina ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Neigiamą poveikį turi ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES.

Kilo nesutarimai dėl Pasaulio sveikatos organizacijos biudžeto finansavimo. ES, siekdama išlaikyti sklandų bendradarbiavimą, turi laviruoti tarp JAV ir Kinijos, kurios yra svarbios ES prekybos partnerės. Situacijos nelengvina ir ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Neigiamą poveikį turi ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES dėl kelių priežasčių: ES ketinimų įvesti skaitmeninių paslaugų mokesčius, nelygiaverčių subsidijų orlaiviams ir skirtingų maisto produktų standartų.

Neapibrėžtumas išlieka

Valstybės kontrolieriai primena, kad Europos Komisija (EK) 2020 m. projektuoja reikšmingą 7,4 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą. Atsižvelgdama į tai, EK siūlomu 750 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondu siekia atgaivinti ES ekonomikas. Augantis namų ūkių taupymo lygis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, sukuriančiose apie 75 proc. euro zonos BVP, neigiamai veikia šių šalių vidaus vartojimą. Vokietijos vyriausybė, atsižvelgdama į COVID-19 poveikį darbo rinkai, vidaus vartojimui ir tarptautinei prekybai, sutarė dėl 130 mlrd. eurų siekiančio fiskalinio ekonomikos skatinimo paketo. Šis susitarimas, anot Valstybės kontrolės, turėtų teigiamai paveikti paklausą Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms.

Vis dar išliekantis didelis neapibrėžtumas dėl rizikos veiksnių, susijusių su vidaus paklausa, gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. COVID-19 nulemtas ekonomikos nuosmukis ir suprastėję vartotojų lūkesčiai lėmė didesnį namų ūkių polinkį taupyti. Egzistuoja rizika, kad, užsitęsus neigiamoms nuotaikoms, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai 2020 m. lemtų tolesnį vidaus paklausos smukimą.

Neapibrėžtumas išlieka dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį. Tai prisidėtų prie didesnio, nei projektuojama, ekonomikos kritimo ir padidintų pajamų nelygybę. Be šių rizikų, senėjančios visuomenės keliami iššūkiai darbo rinkai ir viešiesiems finansams išlieka.

Briuselio prognozės panašios

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos šiemet susitrauks 7,1 proc, tačiau kitąmet šalies BVP išaugs 6,7 proc., naujausias prognozes šią savaitę paskelbė EK. Gegužės pradžioje EK prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,9 proc., o 2021 m. išaugs 7,4 proc.

EK vertinimu, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų spalio–gruodžio mėnesiais, Lietuvos realusis BVP sumažėjo tik 0,3 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ekonomikos nuosmukis bus didesnis, nes Lietuvoje ir užsienyje taikomos kovos su pandemija priemonės sutrikdė vartojimą, neigiamai paveikė investicijas ir tarptautinį prekių ir paslaugų srautą.

"Tikėtina, kad įmonės ir namų ūkiai kurį laiką susidurs su dideliu netikrumu, net ir švelnėjant kovos su pandemija priemonėms. Kai kurioms įmonėms tai reiškia trumpesnės trukmės sutarčių sudarymą, palyginti su padėtimi prieš pandemiją, ir mažesnį norą investuoti. Tuo pat metu tikimasi, kad didėjantis nedarbas ir santaupos bei mažesnės darbo pajamos turės neigiamą poveikį privačiam vartojimui", – teigiama EK pranešime.

EK prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet smuks 8,7 proc., o kitąmet augs 6,1 proc. (gegužės mėnesio prognozė – atitinkamai 7,7 proc. smukimas ir 6,3 proc. augimas). EK teigimu, kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau, nei manyta prognozėje pavasarį, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis, nei tikėtasi.

"Ekonominis izoliavimo priemonių poveikis yra didesnis, nei manėme iš pradžių. Esame laive, kuris plaukia per audringus vandenis ir kuriam kyla daug pavojų, be kita ko, dar viena didelė infekcijų banga. Žvelgdami į šiuos ir kitus metus, galime tikėtis atsigavimo, tačiau turėsime išlikti budrūs, kad išvengtume didelių atsigavimo tempo skirtumų. Turime toliau saugoti darbuotojus bei įmones ir glaudžiai koordinuoti politiką ES lygiu, kad taptume stipresni ir vieningi", – pranešime sakė EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

EK vertinimu, visos ES ekonomika šiemet susitrauks 8,3 proc., o 2021 m. padidės 5,8 proc. Euro zonoje didžiausias smukimas šiemet prognozuojamas Italijai (11,2 proc.), Ispanijai (10,9 proc.) ir Prancūzijai (10,6 proc.), iš euro zonai nepriklausančių bendrijos šalių – Kroatijai (10,8 proc.).

Latvijos BVP šiemet turėtų sumažėti 7 proc., o kitąmet išaugti 6,4 proc., Estijos – atitinkamai sumažėti 7,7 proc. ir padidėti 6,2 proc.

KD, BNS inf.