„Ekonominės politikos reakciją į pandemiją galima skaidyti į du etapus. Pirmiausia, kas buvo bandoma daryti. Ši pandemija sukėlė netipinę finansinę krizę, nes mes savo noru įšaldėme dalį ekonomikos, o tam, kad tie ekonominiai audiniai funkcionuotų, pirmiausia juos reikėjo prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų. (....) Bet tas etapas eina į pabaigą, karantinas jau švelnėja, tuoj apskritai pasibaigs. Šis etapas ekonomikai paliko duobę, tad dabar laukia antrasis, ilgesnio laikotarpio etapas. Visgi daliai verslų išgyventi nepavyko, apskritai pasikeitė vartotojų elgsena“, – Eltai komentavo ekonomistė.

Jos teigimu, Lietuva turės investuoti į įvairias perkvalifikavimo programas kad darbo jėga adaptuotųsi prie pakitusios situacijos darbo rinkoje.

„Dalis lėšų turėtų eiti į švietimo, perkvalifikavimo funkcijas, kad darbo jėga adaptuotųsi, tos nišos, kuriose darbuotojų trūksta, būtų užpildytos. Čia būtų metas pagaliau padaryti labai kokybišką švietimo reformą, jos Lietuvai labai trūksta“, – teigė ji.

G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Kita sritis, kur valstybė turėtų kreipti savo lėšas, yra vidutinio laikotarpio projektai, suintensyvinta ES struktūrinių fondų parama ir vykdomi tokie projektai, kurie įdarbintų verslą, kuo daugiau ekonominių veiklų ir kurtų multiplikacinį efektą. (...) Valstybė, įdarbindama verslą, natūralu, kad verčia tuos pinigus, kuriuos išleidžia, suktis ekonomikoje“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, šaliai atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės padėtų ilgalaikį efektą turinčios investicijos, keičiančios visą ekonomikos struktūrą.

„Dabar valdžia, turėdama galimybes nemažai skolintis šiais ir kitais metais, (...) turėtų imtis taiklių ir ilgalaikį efektą turinčių investicijų. (...) Valdžios išleidžiami pinigai turėtų būti orientuojami į ilgalaikius tikslus, turėtų padėti Lietuvai pakeisti ekonomikos struktūrą, paskatinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas plėtotis“, – teigė pašnekovė.

EBPO taip pat rekomenduoja ir toliau stiprinti veiksmingas socialinės paramos bei darbo rinkos skatinimo programas, kurios padėtų ekonomikai atsigauti ir sumažintų skurdo didėjimą.

Organizacijos teigimu, Lietuvai itin svarbu užtikrinti, kad teikiama parama būtų tikslinė ir pasiektų labiausiai krizės paveiktas įmones ir gyventojus. Be to, kvalifikaciją keičiantiems gyventojams reikalinga veiksminga pagalba.

Apžvalgoje taip pat pažymima, kad finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms gali reikėti papildomos paramos, jei ekonominė krizė bus gilesnė ar truks ilgiau nei tikimasi. EBPO taip pat pabrėžia bankroto procedūrų, kuriomis būtų skatinama įmonių restruktūrizacija, svarbą.