Jeigu jus domina finansų rinkos arba jeigu svarstote, kur investuoti pinigus [4], ir jus traukia šis rinkų bei investicijų pasaulis, tikriausiai, esate girdėję apie CFD – priemonę, leidžiančią gauti pelno net ir meškų, tai yra krintančiose, rinkose.

Tačiau, kas iš tiesų yra tas CFD? Iš kur atsirado CFD? Kaip tai naudojama? Ar rekomenduojama prekiauti šios rūšies investiciniais produktais? Taigi, šiame straipsnyje paprastai paaiškinsime, apie kokią prekybos priemonę mes kalbame.

CFD arba susitarimas dėl kainų skirtumo yra išvestinė priemonė, kurios kaina yra pagrįsta pagrindinio aktyvo kaina. Tai reiškia, kad sandoriai iš tikrųjų yra sudaromi su tarpininku (brokeriu), o realiai pats aktyvas iš tiesų nėra įsigyjamas. Taigi, CFD atspindi to pagrindinio aktyvo kainos vertę. CFD paprastai yra prekybos priemonės, neturinčios nustatyto galiojimo termino.

Iš kur jie atsirado?

CFD buvo sukurti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Jungtinėje Karalystėje. Juos sukūrė investiciniai fondai, kad būtų sudarytos sąlygos prekiauti dideliais svertiniais sandoriais. 

Mes kalbame apie nebiržines (angl. over the counter) prekybos priemones, tai yra šios prekybos priemonės nėra įtrauktos į organizuotų rinkų sąrašus. Iš pradžių CFD galėjo prekiauti tik instituciniai investuotojai. Šiandien tai yra labai populiari prekybos priemonė tarp mažmeninių investuotojų visame pasaulyje.

CFD yra išvestinės finansinės priemonės, panašiai kaip pasirinkimo sandoriai arba ateities sandoriai, ir leidžia jums gauti naudos tiek bulių, tiek meškų rinkose arba gali būti naudojami kaip investicijų apdraudimo priemonė.

Yra CFD, susijusių su akcijų indeksais, akcijomis, obligacijomis, žaliavomis, valiutomis ir net kriptovaliutomis. Prekiaudami CFD, susijusiais su vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, „Apple“ CFD, tos bendrovės akcijų savininkais netapsime, tiesiog CFD pagalba pasinaudosime pagrindinio aktyvo kainos svyravimais, kad uždirbtume pelno.   

Taigi, CFD kaina yra susieta su jo pagrindinio aktyvo, kuris yra kotiruojamas organizuotoje rinkoje ir kurio kainą mes visada žinome, kaina. 

Kokiomis savybėmis pasižymi CFD?

1. Prekiaujant CFD galima tiesioginė prieiga prie rinkos (DMA). Kai kurie CFD brokeriai taiko šią funkciją, todėl galima prekiauti tiesiogiai rinkoje, be tarpininkų.

2. Platus pagrindinių aktyvų, su kuriais galima prekiauti, pasiūlymas.

3. Prekyba CFD leidžia gauti pelno tiek bulių, tiek ir meškų rinkose, o tai būtų neįmanoma su kitomis finansinėmis priemonėmis. Kita vertus tokia prekyba yra rizikinga, nes galite patirti nuostolių.

4. Netaikomi komisiniai mokesčiai.

5. CFD yra prekybos priemonė, leidžianti naudoti finansinį svertą, todėl tokia prekyba yra daug labiau prieinama mažmeniniams investuotojams.

6. Ši rinka veikia 24 valandas per parą, 5 dienas per savaitę.

7. CFD neturi galiojimo laiko pabaigos, skirtingai nei ateities sandoriai. Mes galime uždaryti savo sandorį, kai tai nuspręsime.

8. Investuojamą sumą (CFD apimtį) galite pritaikyti pagal sąskaitos dydį arba didžiausią riziką, kurią norite prisiimti kaip investuotojas (pavyzdžiui, prekiauti 0,1 loto, 0,8 loto, 1,3 loto).

9. Kalbant apie dividendų paskirstymą, CFD investuotojas, atidaręs ilgą poziciją, išlaiko visas ekonomines teises. Jeigu investuotojas yra atidaręs trumpą poziciją, jis privalo sumokėti atitinkamą sumą kaip dividendus. Šiuo atžvilgiu skirtumas su ateities sandoriais yra tas, kad pastarieji neišlaiko ekonominių teisių.

Taigi, rinkose mes galime prekiauti CFD bet kuria kryptimi, pasinaudodami net ir mažėjimo tendencijomis.

Prekiaujant CFD bet kurioje rinkoje galimos dvi strategijos:

– Ilga pozicija (pirkti)

Šiuo atveju mes tikimės, kad, įsigijus CFD, pagrindinio aktyvo vertė padidės. Jeigu aktyvo kaina pakils, mes uždirbsime pelno, jeigu kaina kris, turėsime nuostolių.

– Trumpa pozicija (parduoti)

Šiuo atveju mes tikimės, kad pagrindinio aktyvo kaina kris, todėl mes tiesiog parduodame tą aktyvą, prieš tai neįsigiję jo CFD. Jeigu aktyvo kaina kris, gausime pelno ir, priešingai, jeigu pakils kaina, mūsų prekybos sąskaitoje bus nuostoliai.

CFD yra daug pigesnė finansinė priemonė nei akcijos ar ateities sandoriai (lyginant su kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis). Pateikiant brokeriui įsakymą, sumokamas tik spredas, kuris yra pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas, todėl iš pradžių sąskaitoje visada bus minusas, nes sandoris apmokestinamas jau atidarant įsakymą.

Kodėl CFD yra labiau tinkama priemonė mažmeninių sąskaitų klientui?

Dažniausiai taip yra dėl mažų sąnaudų, nes pradedant operaciją sumokamas tik spredas, ir dar todėl, kad investuotojas pats pasirenka CFD arba lotų, kuriais prekiaus, skaičių. Taigi pats klientas pasirenka kiekvieno punkto, kiek juda jo aktyvas, vertę. 

Pavyzdžiui, kiekvienas Vokietijos DAX 30 [5] indekso ateities sandorio punktas yra lygus 25 eurams. Tai reiškia, kad jeigu šio indekso kaina pasikeis 4 punktais, mes įgysime ar prarasime 100 eurų. Tai labai didelė suma, nes ateities sandoriai yra labai nepastovūs, tad 100 eurų nuostoliai arba pelnas gali susidaryti, galbūt, vos per kelias minutes ar valandas. 

Jeigu investuotojas nusprendžia prekiauti CFD, susijusiu su DAX 30, šiuo atveju vieno punkto vertė yra 1 euras, taigi, jeigu jis dirba su viena lotu, tie patys 4, kaip ir ankstesniame pavyzdyje, punktai reiškia jo sąskaitos 4 eurų pelną arba nuostolį, atsižvelgiant į tai, ar jis pirko ar pardavė. 

Tai labai svarbu, nes CFD leidžia ramiau ir optimaliau valdyti bet kurio prekiautojo portfelį ir nereikia prekiauti ateities sandoriais, kurių jau vieno punkto vertė yra pakankamai didelė. Be to, mažesnių balansų atveju CFD gali būti skaidomas ir prekiaujama mažesniais nei 1 CFD dydžiais, pavyzdžiui 0,1 loto, kurio vertė yra 10 centų už punktą.