Akcijos tikslas

Kovo 8-osios popietę eisena prasidėjo ties Istorine Lietuvos prezidentūra. Eitynių dalyviai ėjo per visą Laisvės alėją iki pat Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčios, kur surengta teatralizuota akcija.

Skirtingas smurto išraiškas, pasak akcijos organizatorių, sieja valstybinio aparato abejingumas, o iliustruoja statistika: 8 iš 10 artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys. Eisenos organizatoriai atkreipė dėmesį, jog ir teismai skiria prievartautojams bausmes, kurios visuomenei atrodo neadekvačios. Pasitikėjimo nekelia ir kai kurių pareigūnų elgesys, kuomet smurtą patyrusiai moteriai suteikiama ne reali pagalba, o tik pasityčiojama iš jos nurodant, kad ji esą pati kalta.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Mūsų visuomenėje smurto problema yra labai didžiulė ir prastai sprendžiama. Pasauliniu mastu yra kalbama apie epidemijas, bet nekalbama apie smurtą, kuris nusineša ypač daug aukų. Dabar mums neatrodo, kad valstybės mastu būtų pakankamai dedama pastangų tam sustabdyti. Pasirinkome švilpuką tam, kad galėtumėme atkreipti dėmesį ir sukelti daugiau triukšmo“, – kalbėjo viena eitynių organizatorių Aistė Volungė.

Pasirinkome švilpuką tam, kad galėtumėme atkreipti dėmesį ir sukelti daugiau triukšmo.

Pasak organizatorių, dabar Lietuvoje tiek požiūris į moterų padėtį, tiek įrankiai, pasitelkiami kovoti prieš smurtą ir išnaudojimą, yra labai riboti, o patiriamas smurtas – ne tik fizinis, bet socialinis, ekonominis, seksualinis ir politinis. Todėl svarbu imtis priemonių, kad tokia padėtis pasikeistų.

Nori atkreipti dėmesį

Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga, aktyvistės pūsdamos švilpukus centrinėje Kauno dalyje siekė priminti, kad visuomenė turi galią keisti smurtą įgalinančią tvarką. Siekiant dar labiau atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą, eitynių dalyviai pasipuošė raudonomis kepuraitėmis ar skarelėmis.

Kalbinti dalyviai tikino, kad eisena atkreipia dėmesį į opias problemas, susijusias su pagarba, pagalba moterims, jei jos patyrė smurtą. Taip pat norima, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų lygias teises ir kitose srityse bei taip būtų naikinama diskriminacija pagal lytį.

„Kovo 8-ąją svarbu švęsti, bet tuo pačiu ir pasakyti, kad norime valstybės, kurioje moterys būtų vertinamos lygiavertiškai ir turėtų vienodas teises į darbo užmokestį, apsaugą, teisę būti nekaltinamos, kai patiria prievartą“, – tikino eisenoje sutikta Birutė.

„Jei pažiūrėtumėme į statistiką, pamatytumėme, kad prieš moteris yra labai daug smurto. Neužtenka tiesiog susėsti prie derybų stalo ir priimti įstatymus, reikia išeiti į viešumą ir parodyti, kad tai yra reali problema, išreikšti pyktį. Galbūt situacija pradėtų keistis, jei šalies valdžia patvirtintų Stambulo konvenciją, kuri orientuota prieš smurtą“, – už moterų teises pasisakė eisenoje dalyvavęs Kostas.

Eisenoje dalyvavo apie 200 žmonių. Rankose laikydami įvairius plakatus žmonės kartu skandavo tokias frazes: „Ne tulpių, o – teisių ir solidarumo“, „Nenorim seksistinės valstybės“ ir kitas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Eisenos akcentas

Minint Kovo 8-ąją, Lietuva prisijungė prie pasaulinės akcijos ir atliko teatralizuotą dainą, gimusią Čilėje 2019 metų rudenį. Būtent eisenos Kaune akcentu ir tapo minėta daina.

Daina „Prievartautojas (užpuolikas) tavo kelyje“ atsirado kaip atsakas į daugybės moterų patirtą seksualinį priekabiavimą, prievartą ir smurtą iš policininkų, masinių protestų prieš nelygybę Čilėje, metu.

Protesto daina žaibiškai paplito po visą pasaulį ir buvo atlikta daugiau nei 200 kartų, plačiai nuskambėjęs dainos atlikimo atvejis – prieš Harvey Weinsteiną, seksualiai priekabiavusio ir prievartavusio daugybę moterų, bylos nagrinėjimą teisme. Ši daina, tapusi pasipriešinimo smurtui prieš moteris simboliu, kvies Lietuvos moteris susiburti ir kartu pasakyti smurtui „ne“ bei pareikšti, kad tokia tvarka mūsų netenkina.