Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos. 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

„Ši alternatyva nėra diskriminacinė ir neigiamų pasekmių turi tikrai nepalyginamai mažiau, nes susieta su ekonominiu ciklu“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras. 

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad šis pasiūlymas yra „reikšmingai geresnis nei bankų turto apmokestinimas“.

„Akivaizdu, kad bankai turi resursų ir gali papildomai prisidėti prie valstybės gerovės, nes Lietuvos bankų pelningumas yra du kartus didesnis negu kitose eurozonos šalyse veikiančių bankų“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, išvengt pelno mokesčio, skirtingai negu apyvartos mokesčio, galimybių bus mažiau.

Pasak M. Majausko, Latvijoje pelno mokestis yra 20 proc., todėl Lietuvoje pritaikius 22 proc. tarifą, šalis neišsiskirtų.  

Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Viktoras Rinkevičius bei socialdarbietis Andrius Palionis.

Bankų turto mokestį siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija -Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Šį mokestį siūlyta mokėti daugiau kaip 300 mln. eurų turto sukaupusiems bankams, kredito unijoms bei kitoms paskolų bendrovėms.

Mokestis, iniciatorių teigimu, valstybės biudžetą papildytų 52,2 mln. eurų. Šio  mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.