Kiekvienas organizacijos darbuotojas, nesvarbu, kokios jo atsakomybės ir kasdienės pareigos, buvo pakviestas prisijungti prie bendro tikslo.

„Kadangi LTSA dirba daugiau nei 200 darbuotojų, apskaičiavome, kad jei kiekvienas iš mūsų išdalintume bent po 30 atšvaitų, juos turėtų 6000 įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonių. Be to, labai norėjome ne tik įteikti atšvaitą, bet ir papasakoti apie jo svarbą ir kaip teisingai jį segėti“, – iniciatyvą pristato LTSA vadovas Genius Lukošius.

Kiekvienas darbuotojas asmeniškai nusprendė, kam ir kur dalinti atšvaitus, o tai lėmė akcijos sėkmę – kiek daugiau nei per mėnesį išdalinta 7500 atšvaitų, o akcija dar nesibaigė.

LTSA darbuotojai lankėsi visur: vaikų darželiuose, mokyklose, universitetuose, Šaulių sąjungos būstinėse, Trečiojo amžiaus universiteto filialuose, bendruomenių susibūrimuose, dienos centruose, po mišių prie bažnyčių. Kadangi nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta neapšviestose teritorijose, daugelis LTSA darbuotojų būtent šiose vietose kalbino pavienius žmones ir dalijo jiems atšvaitus.

„Nuo senjorų iki mažųjų eismo dalyvių, nuo atokiausio kaimelio Alytuje iki pajūrio gyventojų – šia atšvaitų dalinimo akcija pasiekti įvairiuose Lietuvos kampeliuose gyvenantys skirtingo amžiaus žmonės. Džiugina, kad visi sutikti noriai išklausė LTSA darbuotojų rekomendacijų, kaip segėti atšvaitą, ir paėmė atšvaitą ne tik sau, bet ir paprašė dar vieno artimajam namuose. Viliamės, kad tiesioginis bendravimas su visuomene duos naudos – eismo dalyviai ne tik patys pradės saugiai elgtis kelyje, bet ir aplinkinius paskatins tai daryti“, – akcijos rezultatais džiaugiasi G. Lukošius.

LTSA darbuotojai iniciatyvą vykdė ne tik darbo metu. Kiekvienas skyrė savo asmeninį laiką: atšvaitus dalijo savaitgaliais, per atostogas, keliaudami iš darbų ar įteikdavo atsitiktinai sutiktam žmogui.

Viena iš aktyviausių akcijos dalyvių LTSA teisininkė Vaida Rukienė iki šiol su malonumu bendrauja su žmonėmis ir pasakoja, kaip teisingai segėti atšvaitus. Pasak jos, tokios situacijos įsimena ilgam, nes tai be galo prasminga akcija.

Nors apie atšvaitų segėjimo svarbą kalbama kiekvienais metais, LTSA darbuotojai, dalyvaudami iniciatyvoje, pastebėjo, kad vis dar yra labai daug žmonių, kurie ne tik nežino, kaip reikia segėti atšvaitą, bet net ir neturi jo vaikščiodami tamsiu paros metu neapšviestomis gatvėmis.

„Pats automobilyje visada vežiojuosi atšvaitų. Pagal galimybes sustoju ir atšvaitą padovanoju pėsčiajam, draugiškai paaiškindamas atšvaitų segėjimo taisykles. Jei žmogus eina teisinga kelio puse (prieš eismą), bet neturi atšvaito, dažniausiai pasakau, kad jį sunkiai pastebiu“, – savo patirtimi dalijasi LTSA vadovas.

Pratęsdamas savo istoriją G. Lukošius pasakoja, kad pastaruoju metu bendraudamas eismo saugos tema su psichologais dažnai girdi, jog baudimas yra pati paskutinė ir neveiksmingiausia priemonė. „Žmonėms keisti savo elgesį bei įpročius padeda paskatinimai, todėl stengiuosi informaciją perduoti pozityviai, per teigiamas emocijas. Jei pėsčiasis išklauso, supranta atšvaitų segėjimo naudą, susimąsto apie tai – vien už jo įsiklausymą reikia padėkoti“, – pasakoja ne vieną dešimtį atšvaitų išdalinęs LTSA vadovas.

Pėstieji turėtų žinoti dvi pagrindines taisykles – privalu eiti prieš transporto priemonių judėjimo kryptį ir atšvaitą dėvėti ant dešinės rankos ar blauzdos. Pakabinamasis atšvaitas turi būti kabinamas prie išorinių rūbų dešinėje pusėje. Atšvaitą galima tvirtinti prie kuprinės, rankinės. Svarbu, kad jis būtų kuo geriau matomas iš visų pusių.