Į miesto centrą pagerbti Lietuvos kariuomenės, padėkoti kariams už jų pasirinktą kelią bei prisiimtą atsakomybę susirinko kuklus būrys kauniečių ir miesto svečių. Lietuvos kariuomenės atstovų buvo kur kas daugiau.

„Su švente!“ – asmeninius sveikinimus ir rankų paspaudimus vieni iš kitų ir iš artimųjų, draugų, pažįstamų rinko uniformuoti minėjimo dalyviai.

Į renginį, skirtą paminėti svarbią šaliai dieną, kvietė Lietuvos Karinės oro pajėgos, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė bei Vytauto Didžiojo karo muziejus. 

Renginys „Lietuvos kariuomenės diena su Kauno įgula“ prasidėjo šventomis Mišiomis Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Po jų – praeivių ir šventės dalyvių susižavėjimą sukėlusi iškilminga karių žygiuotė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kuri buvo tarsi kvietimas į antrąją renginio dalį.

Vidurdienį čia buvo keliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, dedamos gėlės, aidėjo šūvių salvės, sveikinimai. Tylos minute pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę kariai ir savanoriai.

Karinių oro pajėgų vadas Dainius Guzas pabrėžė, kad Kauno įgula yra ypatinga, turi labai senas tradicijas. Viena jų – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos kėlimas, kuris sovietmečiu buvo uždraustas, bet vėliau atgaivintas. „Tradicijos ir istorijos pamokos daro mus stipresnius ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė vadas, palinkėdamas bendražygiams ir visiems kariams sėkmės saugant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę.

Kol vieni šventės dalyviai dalyvavo minėjime, kiti patraukė į Vytauto Didžiojo karo muziejų, naudodamiesi proga, kad šiandien muziejaus ekspozicijas galima apžiūrėti nemokamai. 

Panašu, kad dauguma atėjusiųjų į minėjimą buvo karių ar savanorių artimieji ar patys tiesiogiai susiję su kariuomene. „Tėtis ten per vidury aukštai, matai?“ – rodė mažylei mama į iškilmingoje ceremonijoje dalyvavusį sutuoktinį.

„Pagerbti ir pasveikinti karius bent šia proga – mūsų visų pareiga. Ne, ne, pati aš nieko bendro neturiu su kariuomene. Esu paprasta moterėlė. Šaltoka šiandien, bet reikia grūdintis“, – entuziastingai buvo nusiteikusi ponia Elena.

Kita užkalbinta moteris teigė norėjusi pasigėrėti šventinėje rikiuotėje dalyvaujančiu sūnumi. „Jis jau ne naujokas, be galo juo didžiuojuosi, nors ir jaudinuosi – jo pasirinktas kelias yra labai atsakingas“, – kalbėjo kaunietė.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kiek anksčiau sveikindamas karius su jų švente teigė jais pasitikįs, pasitikįs jų ryžtu ginti Tėvynę Lietuvą. 

„Didvyrių, kovojusių už Lietuvą, gyvybės auka yra šiandieninės mūsų laisvės kertinis akmuo, ant kurio statome nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Linkiu kariams susitelkimo tarnaujant Tėvynės labui ir būti vertiems didvyrio vardo“, – teigė V. Rupšys.

Pagerbti ir pasveikinti karius bent šia proga – mūsų visų pareiga.

Lietuvos kariuomenės diena Kaune švęsti pradėta likus kelioms dienoms iki tikrosios dienos. Tam buvo skirti ketvirtadienio rungtynių „Žalgirio“ arenoje akcentai. Jų metu milžinišką – 144 kvadratinių metrų ploto trispalvę Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai išskleidė kartu su Eurolygos mačo tarp „Žalgirio“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ žiūrovais. Lietuvos kariuomenės dienos proga žalgiriečiai vilkėjo kamufliažinės tematikos sportinę aprangą.

Maža to, muzikinį toną varžyboms davė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, pasitikęs žiūrovus, o arenoje įrengtoje ekspozicijoje buvo demonstruojama šiuolaikinio kario žygio ekipuotė.

Lietuvos kariuomenės diena švenčiama būtent lapkričio 23 d., nes šią dieną 1918 metais Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos laisvę iškovojusi kariuomenė. Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra to laikmečio kariuomenės tradicijų tęsėja.