„Mano supratimu, šis mokestis neturi nieko bendro su tarša, tai dar kažkoks papildomas įvežimo, registracijos ar dar kažkoks mokestis. Kadangi valdžia bijo žmonių, jį (mokestį. – ELTA) padarė tokį mažą, nes didelį uždėti bijo, visokie rinkimai būna gyvenime. Uždėjo tokį, kuris iš esmės nieko nelemia.

Pirmas dalykas, kad tai neturi nieko bendro su taršos mokesčiu, nes pasaulyje ne taip yra tvarkomi taršos dalykai. Tai kažkoks įvežimo mokestis, bet jis yra menkavertis, dėl to nieko jis nepakeis, nes elementariai pabrangs žmogui kažkoks automobilis. Bet jei 20 tūkst. eurų vertės automobilis pabrangsta 100 ar 200 eurų, tai nieko nelemia pasirinkime – viena žieminė padanga ar dar kažkas. Neturi reikšmės toks mokestis, pinigų surinkimo schema ir tiek“, – Eltai teigė V. Milius.

Siūlomi mokesčiai atsisakyti senų taršių automobilių nepaskatins, sako jis.

„Atsikratyti senų automobilių neskatina ši sistema, su senu gali važiuoti 100 metų ir nieko už jį nemokėsi. Jei noriu nusipirkti 5 litrų darbinio tūrio automobilį, tai koks skirtumas, ar jis pabrangs 200 eurų, ar nepabrangs“, – sakė V. Milius.

Eksperto teigimu, kol kas šiek tiek šurmulio rinkoje dėl planuojamų įvesti mokesčių yra, tačiau nedaug.

„Tokio šurmulio apie tai yra. Socialinėje erdvėje, visur matosi, kad ši tema yra ant bangos, dabar galvojama: „Ką čia daryti, pirkti, nepirkti?“. Tačiau primityviai pasižiūrėjus į apmokestinimo lentelę pasimatys, kad ten nieko drastiško nėra“, – Eltai sakė jis.

„Mokestis niekaip neskatina nei ką nors keisti, nei formuoja Lietuvos automobilių parko ilgalaikes tendencijas ar atnaujinimo. Toks niekalas“, – pridūrė V. Milius.

Pasak jo, Aplinkos ministerijos pirmasis pasiūlytas taršių automobilių apmokestinimo modelis buvo „dar didesnė nesąmonė“.

„Tas pirmasis (siūlymas. – ELTA) turbūt buvo dar didesnė nesąmonė. (...) Galima būtų uždaryti vartus taršiems, seniems, nesaugiems automobiliams. Būtų galima uždaryti vartus šiukšlynui. Būtų parašyta – tokių ir tokių automobilių į Lietuvą įvežti negalima, na, ir viskas, nebegalima. Kaip ir daug valstybių yra pasidarę, kad tam tikrų automobilių tiesiog neleidžia importuoti į šalį, nes mano, kad jie yra per seni, per taršūs ar dar kokie nors. Lietuvoje tas vis tiek neįvyko“, – teigė jis.

V. Miliaus teigimu, beveik visos Europos valstybės turi taršos mokesčius, todėl Lietuvai reikėtų atsižvelgti į jų patirtį.

„Vienos šalys yra pririšusios prie CO₂, kitos – prie galingumo, įvairių schemų yra. 20 metų buvo siūlymas paimti visus pavyzdžius, kokie yra aplinkinėse, labiau išsivysčiusiose automobilizmo šalyse, kokie yra pavyzdžiai, panagrinėkime juos, kuri versija tiktų labiausiai Lietuvai, kartu su ministerijomis padarykime schemą, kaip kokioje Vokietijoje ar dar kitoje šalyje, ir tik adaptuokime ją Lietuvai, kad būtų kainos adekvačios mūsų gyvenimui, kad žmonės galėtų susimokėti šiuos mokesčius. Nereikia čia išradinėti dviračių“, – Eltai sakė V. Milius.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektą dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio.

Už įstatymo pateikimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 36, susilaikė – 16.

Pagal siūlomą projektą, mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.

Mokestį mokėtų vairuotojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.

Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų.