„Kol dar nepatvirtintas 2020-ųjų biudžetas, galėtų būti vienas iš sprendimo būdų susėsti Vyriausybei, abiems didžiausioms profesinėms sąjungoms, ir, žinoma, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir kalbėtis, ką mes galime pasiekti 2020 metų biudžetu, kokias sritis galime finansuoti, kokioms sritims kelti atlyginimus“, – Žinių radijui antradienį sakė Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė.

S. Šulcė teigė, kad streikuoti profsąjungos turi teisę, tačiau tai yra „ekstremali, kraštutinė priemonė“, rodanti, kad prieš tai vykę procesai klostėsi nesėkmingai. Prezidento patarėja taip pat pabrėžė, kad šakos kolektyvinės sutarties Vyriausybė privalo laikytis ir „įrodyti darbais, kad laikomės valstybėje įsipareigojimų, ypač mokytojams“.

„Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis“, – pabrėžė ji.

Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis.

Viena didžiausių šalyje organizacijų, vienijančių švietimo darbuotojus, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga, praėjusią savaitę pranešė, jog rengiasi streikui mokyklose lapkričio antrojoje pusėje. Pasak švietimiečių, Vyriausybė nesilaiko šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, nes biudžeto projekte papildomai numatyta tik 55,5 mln. eurų.

Profesinė sąjunga skelbia vienijanti 10 tūkst. narių, iš jų didžioji dalis yra mokyklų pedagogai.

Prieš metus maždaug mėnesį dėl etatinio pedagogų apmokėjimo streikavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga teigia taip pat svarstanti, ar palaikyti kolegas.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, kitąmet pasiūlyta jį didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Konkursas – geras pasitikrinimas

S. Šulcė nepritaria svarstymams įvesti tvarką, kad gerai dirbantiems mokyklų vadovams nereikėtų iš naujo dalyvauti konkurse užimti vadovo postą kitą kadenciją. Konkursas, pasak S. Šulcės, yra puikus savo gebėjimų pasitikrinimas.

„Aš manau, kad mes turime sutikti, kad konkursas ir pasitikrinimas yra puikus dalykas, ir mokyklos vadovas, tas, kuris pabaigęs kadenciją, dar kartą nueina į konkursą, ir jeigu jisai jį laimi, jis ir toliau gali vadovauti dar penkiems, dar penkiems ir daugybę metų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams. Norintys tapti mokyklų vadovais asmenys Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje turi laimėti konkursą.

Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pranešama, kad dėl šios tvarkos Lietuvoje labai trūksta mokyklų vadovų, o skelbiamuose konkursuose suklumpa net ir daugelį metų mokykloms vadovaujantys asmenys.

Esant tokiai situacijai, pasigirdo siūlymų gerai dirbančius mokyklų vadovus atleisti nuo prievolės dalyvauti konkurse, jei šį postą nori užimti dar vieną kadenciją.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje trūksta 42 švietimo įstaigų vadovų, o visoje Lietuvoje – maždaug 300.