Labiausiai pavasarinių gaisrų baiminamasi pajūrio miškuose.

Peraugusios kalnapušės užsiliepsnoja greičiau nei popierius, todėl lietaus nesulaukiantys miškininkai ir ugniagesiai imasi riboti Smiltynės miškų lankymą.

Šiemet Klaipėdos apskrityje ugniagesiai jau 108 kartus gesino gaisrus atvirose teritorijose.

Būta baimės dėl miško gaisrų, mat septynis kartus liepsnojo miško paklotė.

Daugiau nei 100 kartų gelbėtojai plušėjo gesindami liepsnojančią žolę. Jau dabar bendras išdegęs plotas siekia 55 hektarus.

Internetu skleidžiama vaizdinė informacija apie ugnyje žuvusius paukščius, kiškius, ežiukus, pražuvusią pavasario žalumą padegėjų nepasiekia arba nejaudina.

Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojų, daugiausia žolės gaisrų šiemet užfiksuota Šilutės, Klaipėdos, Šilalės ir Tauragės rajonuose.

Iki šios savaitės pradžios Klaipėdoje degančią žolę ugniagesiai gesino 11 kartų.

Primenama, kad nenupjautą žolę ir ražienas deginti draudžiama – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas.

Tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir itin skaudžios.

Šiemet Šilutės rajone vienos šeimos nariai, degindami pernykščius lapus bei žolę netoli sodybos statinių, sukėlė didžiulį gaisrą. Supleškėjo visas ūkinis pastatas, ugnis kėlė grėsmę ir gyvenamajam namui, jį išgelbėjo tik nemenkos ugniagesių pajėgos.

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas gyventojai gali būti baudžiami nuo 30 iki 230 eurų bauda.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai pataria augalinės kilmės atliekas deginti tik sugrėbtas ar surinktas į krūvas ir jokiu būdu ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.

Aplinkai tinkamiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.