Procesas užsitęsia

"Eismo įvykis, ypač jei jis rimtesnis, dažnai yra stresas vairuotojams – tai viena priežasčių, dėl kurių deklaracijose pasitaiko nemažai klaidų, jos vis dar užpildomos neteisingai. Tačiau pastaruoju metu daugėja vairuotojų, kurie net ir formaliai teisingai užpildę deklaraciją ir patvirtinę ją savo parašu, vėliau nori keisti parodymus. Dėl tokio veiksmo draudimo žalos administravimas išsitęsia. Tiek kaltininkas, tiek ir nukentėjęs atsiduria nežinioje", – aiškina vienos draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Specialistės teigimu, noras keisti parodymus dažnai motyvuojamas streso ar net šoko būsena. Nuomonė taip pat keičiama ir pasitarus su artimaisiais, pasikalbėjus su specialistais. Pasak jos, aršumas, psichologinis spaudimas ar net sukčiavimas, mėginant įtikinti kitą žmogų tuo, ko nebuvo, gali apsisukti prieš galios demonstruotojus. "Praėjus šoko būsenai, atsipeikėjus ir supratus, kas iš tiesų įvyko, žmogus turi teisę kvestionuoti ir keisti savo parodymus. Tiesa, tai nepaprasta, tam reikia įrodymų, todėl prasideda ekspertizės etapas. Per mūsų praktiką buvo ne vienas nutikimas, kai, jau pradėjus remontuoti kliento automobilį, neaišku, ar jam bus išmokėta išmoka, ar ne, nes kitas eismo dalyvis pakeitė parodymus", – sako specialistė.

Atsitikus eismo įvykiui, jau nieko nebepakeisite, todėl tiesiog įkvėpkite ir pasistenkite adekvačiai įvertinti, ar patys gerai suvokiate situaciją.

Vengti emocijų

Po eismo įvykio visų svarbiausia yra nusiraminti ir į situaciją žvelgti su kuo mažiau emocijų.

"Atsitikus eismo įvykiui, jau nieko nebepakeisite, todėl tiesiog įkvėpkite ir pasistenkite adekvačiai įvertinti, ar patys gerai suvokiate situaciją. Jeigu kyla bent menkiausių abejonių, nebijokite kviesti policiją. Vis dar gajus mitas, kad į eismo įvykį iškviesta policija yra pasiruošusi nubausti pažeidėją. Iš esmės policijos pareiga yra padėti jums išspręsti konfliktą ir rasti sprendimą, kartais net padėti tinkamai užpildyti deklaraciją. Tik nepavykus susitarti ar rasti kaltininko yra keliama administracinės teisės pažeidimo byla, pagal kurią ieškoma kaltininko", – aiškina K.Karpova.

Pasirūpinti įrodymais

Jei situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, reikėtų bent jau pasirūpinti visais galimais įrodymais.

"Esant nesutarimų, draudikai dažnai gauna visiškai skirtingas istorijas. Tada prireikia papildomų įrodymų. Todėl norint užtikrinti sklandų žalos administravimo procesą, patariame padaryti kuo daugiau įvairiapusių įvykio vietos nuotraukų, labai svarbu užfiksuoti ne tik susidūrimą, bet ir bendrą eismo aplinką, kelio ženklus ar net kelio dangą. Vaizdo registratorius taip pat yra vienas iš esminių įrodymų bylinėjimosi procese", – pataria draudimo kompanijos atstovė.

Pasak specialistės, jei abejojate, jaučiatės netvirtai ar patiriate spaudimą – surinkite kuo daugiau papildomos medžiagos ir nusiųskite ją draudikams.

Svarbiausios klaidos pildant deklaraciją

1. Deklaracijos centre esanti 12 dalis "Aplinkybės" neretai išvis praleidžiama, nors ji yra labai svarbi nustatant kaltininką. Šioje dalyje suklumpama ties žvaigždute pažymėtais 1 ir 2 langeliais – čia svarbu išbraukti, kas netinka.

2. Tolesni šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka. Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t.y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.

3. Labai rekomenduojama atidžiai ir vaizdžiai nubraižyti įvykio schemą 13 deklaracijos dalyje, nurodant kryptį, kaip vyko judėjimas. Būtų gerai greta esančiuose langeliuose nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent jau bendriausiais bruožais, kad vėliau deklaracijoje (tyčia ar netyčia) neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.

4. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl incidento, 14 dalyje "Mano pastabos" pasirašo tik kaltininkas. Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – kai pasirašo abu eismo įvykio dalyviai, laikydami, kad tai yra parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę.

5. Abiejų pusių parašams yra skirta 15 deklaracijos dalis "Vairuotojų parašai". Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su čia pateikta informacija.

6. Jei įvykyje dalyvavo ne du, o daugiau dalyvių, pildomos kelios deklaracijos, kur kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais.

7. Jei eismo įvykyje nukentėjo ne kita transporto priemonė, o kelio statinys (šviesoforas, kelio atitvaras ar kt.), vairuotojui reikėtų skambinti 112, o ši tarnyba pasirūpins tuo, kad būtų operatyviai surastas šio kelio statinio savininkas, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Draudikai įspėja – netiesa, kad, sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Verčiau pačiam pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.

8. Draudikai pataria nukentėjusiajam turėti deklaracijos originalą, o kopiją atiduoti įvykio kaltininkui. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipsis dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju draudikas turės originalų, t.y. raiškesnį pasirašytą dokumentą.