Nepolitikuosiu analizuodamas naudas sporto visuomenei pastačius šį didžiulį objektą vargiai jau tam tinkančioje vietoje, nes viena situacija planuojant tik stadioną buvo 1988 m. ir visai kita planuojant jau daugiafunkcį centrą yra 2019-aisiais, po daugiau nei 30-ies miesto vystymosi ir plėtros metų.

Rašysiu tik apie skaičius ir elementarią logiką. Keista, jog mažai diskutuojama apie labai svarbios sutarties turinį, o dažnai nukrypstama į pigų politikavimą be rimtų argumentų tiek iš tokio projekto šalininkų, tiek iš projektą skeptiškai vertinančių. Bet suprantama, nes taip paprasčiau ir nereikia gilintis į dokumentus, ką skirtingai nuo verslininkų ne visi politikai mėgsta daryti.

Nors ir didelį, bet tokį kompleksą pastatyti esant garantuotam finansavimui tikrai nėra „raketų mokslas“ ir jei būtų konkursas tik objekto statybai, dalyvautų ir konkuruotų visos didesnės Lietuvos statybų kompanijos bei, ko gero, ne viena užsienio kompanija. Neabejotinai ir galutinė statybų kaina būtų kur kas mažesnė. Esmė ne statyboje, esmė - kas pajėgus tokį daugiafunkcį centrą ne tik pastatyti, bet ir jį eksploatuoti dar 22 metus po statybos. Patirties turintys aiškiai sako, jog vien iš tokio monstro eksploatacijos uždirbti neįmanoma, kaip ir išlaikyti jį be papildomų dotacijų, todėl ir konkurso dalyvių buvo tik du, iš kurių vienas neaiškus, o kitas, mano nuomone, gudrauja. Kalbant tik apie eksploataciją – tai minusinis objektas, todėl ir buvo pasirinktas kelias skelbti konkursą statybai kartu su eksploatavimu, kad gerai uždirbus iš statybos būtų galima padengti ir bent dalį būsimų eksploatacinių kaštų. Skaitant kai kuriuos sutarties įsipareigojimus dėl galimų baudų nutraukus sutartį anksčau laiko, rimtų abejonių kelią tai ar investuotojas tikrai rengiasi ne tik pastatyti, bet ir eksploatuoti objektą iki sutarties pabaigos.

Patirties turintys aiškiai sako, jog vien iš tokio monstro eksploatacijos uždirbti neįmanoma, kaip ir išlaikyti jį be papildomų dotacijų, todėl ir konkurso dalyvių buvo tik du, iš kurių vienas neaiškus, o kitas, mano nuomone, gudrauja.

Cituoju sutarties 42.3. punktą, kuriame yra numatytos sankcijos už sutarties nutraukimą anksčiau laiko:

„Jei Sutartis nutraukiama Sutarties 38 punkte nustatytu pagrindu, Koncesininkas ir Projekto bendrovė privalo sumokėti baudą, kuri yra lygi 500 000 (penki šimtai tūkstančių) EUR, jeigu Sutartis yra nutraukiama iki statybą leidžiančio(-ių) dokumento(-ų), suteikiančių teisę statyti visus Objektus išdavimo, 10 000 000 (dešimt milijonų) EUR, jeigu Sutartis yra nutraukiama po statybą leidžiančio (-ių) dokumento (-ų), suteikiančių teisę statyti visus Objektus išdavimo, tačiau iki Paslaugų teikimo pradžios, ir 2 000 000 (du milijonai) EUR, jeigu Sutartis yra nutraukiama po Paslaugų teikimo pradžios”.

Atkreipkite dėmesį, jog jeigu statytojas nutrauktų sutartį po statybos leidimo išdavimo, kol už darbus dar nėra gavęs nei 1 euro, jam tektų iš savo lėšų sumokėti net 10 mln. eurų baudą. Akivaizdu, jog būtų labai nuostolinga. Toks baudos dydis apdraudžia pakankamai, todėl šis objektas pritarus sutarčiai tikrai būtų pastatytas, juo labiau, kad finansavimas garantuotas. Bet jei rangovas nutrauks sutartį po paslaugų teikimo pradžios, kai objektą pastatys ir iš karto gaus visus beveik 80 mln. eurų, tai jam jau pakaks sumokėti tik 2 mln. eurų baudą ir turės galimybę nutraukęs sutartį anksčiau laiko iš projekto pasitraukti uždirbęs apvalią sumą, o visi objekto eksploataciniai kaštai kris ant Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pečių, t.y. juos teks dengti visų vilniečių pinigais. Savivaldybei tektų ir visa atsakomybė už šio Daugiafunkcio centro įveiklinimą. Loginis klausimas - kodėl ten, kur užtektų baudos 2 mln., yra įrašoma 10 mln., o ten, kur reikėtų įrašyti ne mažiau 10 mln., įrašomi tik 2 mln.? Manau, todėl, kad statytojui kitaip būtų nenaudinga arba nebe taip naudinga, nes tektų objektą ne tik pastatyti, bet ir eksploatuoti visa sutarties laikotarpį arba atsisveikinti su visu ar didžiąja dalimi statybų metu uždirbtu pelnu.

Paskaičiuokime: statybos kaina 79,9 mln. eurų (be PVM). Pelnas iš statybos tokiame objekte, tikėtina, gali būti apie 15 proc., kas sudarytų apie 12 mln., nors yra manančių, jog šio objekto statybos pelnas gali būti ir didesnis. Bet tiek to, skaičiuokime pesimistiškiausiomis prognozėmis. Prognozuokime, jog pelno statytojui liks apie 10%, tai tokiu atveju statytojas uždirbtų tik apie 8 mln. Bet tas tik yra kur kas didesnis, nei 2 mln. bauda nutraukus sutartį šioje stadijoje.

Matematika paprasta: jei pelnas 10 proc., tai 8 – 2 = 6. Tai reiškia, jog pesimistiniu skaičiavimu gaunamas 8 mln. pelnas, sumokama 2 mln. bauda ir lieka 6 mln. pelno sumokėjus baudą ir atitinkamai liks daugiau, jei pelnas bus didesnis. Taigi, solidus uždarbis statytojui garantuotas ir svarbiausia - jokių rūpesčių dėl eksploatacijos ir su tuo susijusių rizikų likusius 22 metus. Pelnas už statybas liktų statytojui, o visi eksploataciniai taip vadinamo Nacionalinio stadiono rūpesčiai gultų ant visų vilniečių pečių. Ir ne tik vilniečių, nes vien miesto biudžetas objekto išlaikymo kaštų nepatemptų, tad reiktų ir Vyriausybės pagalbos. O tai reiškia, kad pinigai sporto infrastruktūrai gerinti, naujų sporto bazių statybai, sporto programų rėmimui ir pan. ateityje didžia dalimi būtų skiriami vieno daugiafunkcio centro išlaikymo kaštams padengti. Taip, ten bus galima rengti varžybas, pramoginius renginius, kai kuriuose objektuose treniruotis, bet ar tokio poreikio nebus ir kituose miesto rajonuose, nebebus poreikio naujų sporto aikštelių įrengimui, treniruočių bazių renovavimui, sveikatinimo programų finansavimui ir t.t.?

Beje, ne veltui ir atsiskaitymo laikotarpis po statybos darbų sutrumpintas. Jei ankstesniame sutarties variante buvo nuostata, jog mokama už statybos darbus bus po statybos pabaigimo per tris metus dalimis, kas bent garantuotų, jog tuos tris metus statytojas vykdys eksploataciją, tai šioje sutartyje, kuri mero R. Šimašiaus teigimu pagerinta, atsiskaityti su statytoju įsipareigojama per 60 dienų po statybos darbų užbaigimo. Tai kas čia ir kur pagerinta? Kai Tarybos posėdžio metu uždaviau klausimą administracijos direktoriui P. Poderskiui kodėl nebuvo galima įrašyti ir 10 mln. eurų baudos nutraukus sutartį po paslaugų teikimo pradžios, atsakymas buvo, kad jo nuomone pakanka 2 mln. Žinoma, “pakanka”, nes jei reiktų sumokėti baudą bent tokia apimtimi kiek uždirbta iš statybos, tai nutraukti sutartį nesibaigus eksploatavimo laikotarpiui tiesiog neapsimokėtų, tad susitarta taip, kad nutraukti sutartį apsimokėtų. O kai tą patį klausimą uždaviau svarstant sutartį Komitete, buvo atsakyta, kad gal ir logiška būtų toje dalyje baudą padidinti, bet susitarta taip, kaip susitarta. Ir tai Vilniaus meras vadina geru derybų rezultatu.

Miesto tarybos posėdyje opozicija pasiūlė kreiptis į STT dėl antikorupcinio sutarties vertinimo ir, žinoma, papildomas vertinimas nepamaišys, bet ir be STT šią sutartį perskaičiusiam turėtų būti aišku kodėl tokia galima landa palikta… Pritardamas, kad stadionai, sporto bazės Vilniuje reikalingi, per sprendimo pateikimo procedūrą balsavau ne prieš šį kompleksą, bet prieš savivaldybei nenaudingą sutartį. O ar dėl Vilniaus valdžios žioplumo, ar dėl galimų korupcinių susitarimų taip padaryta - palieku spręsti už tai atsakingoms tarnyboms. Jei ši landa nebus iki svarstymo procedūros panaikinta (atitinkamą pasiūlymą esu užregistravęs), tai ir balsuojant dėl galutinio pritarimo sutarčiai mano balsas bus prieš. Perdėtas skubėjimas, kai tokios apimties sutartį bandoma prastumti per savaitę, paaiškinamas tik tuom, jog niekas nespėtų susigaudyti detalėse, kurios šiuo atveju yra labai svarbios. Pateikimas padarytas, politinė daugumos valia pradėti statybas išreikšta, o galutinį sprendimą derėtų priiminėti ne po savaitės, o tuomet, kai sutartyje bus sudėti visi saugikliai. Jei nepaisant argumentų, miesto tarybos dauguma tokiai sutarčiai skubos būdu pritars, tai po statybos, konsesininkui pasitraukus, atsiųsiu nuorodą į šį straipsnį... Jei klystu ir konsesininkas ketinimų nutraukti sutartį anksčiau laiko neturi, tai neturėtų prieštarauti ir šios baudos padidinimui nuo 2 iki 10 mln. Žinau, jog sutartį dar vertins Finansų ministerijos ekspertai, tai, tikiuosi, ši spraga neliks nepastebėta, bet dėl visko pakartoju - sutarties 42 straipsnio 3 punktas.