Visa tai – kino filmą primenantis Marijos Popadničenko gyvenimas. Iš Klaipėdos kilusi mergina LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ sako, kad savo sėkmės nesureikšmina, nors žurnalų puslapiuose pamatyti pasaulio žvaigždes, dėvinčias jos sukurtus drabužius, išties malonu.

Baigusi mokyklą Marija susikrovė lagaminus ir išvyko studijuoti į Florencijos universitetą „Palimode“.

„Atskridusi į Milaną, nuvykau į traukinių stotį. Nešiausi milžiniškus lagaminus, kuriuose tilpo visas mano gyvenimas – drabužiai, bateliai, pieštukai ir kita, – prisimena mergina. – Einant link traukinio nuplyšo lagamino rankena ir visi daiktai tiesiog pabiro. Man pagelbėjo vienas pasišiaušęs vaikinukas, pasirodęs labai draugiškas ir kūrybiškas.“

Netrukus paaiškėjo, kad šis jaunuolis – ne šiaip koks keliautojas, o visoje šalyje žinomas muzikantas iš grupės „Fitness Forever“, turintis tūkstančius gerbėjų. „Maniau, taip būna tik romantiškuose filmuose“, – apie pirmąjį susitikimą su savo širdies draugu pasakoja lietuvė.

Tiesa, po tos kelionės traukiniu Marija ir garsusis atlikėjas nesimatė keletą metų. Iki meilės dar reikėjo subręsti, LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ juokaudama sako lietuvaitė. Kuriam laikui žavųjį pakeleivį ji pamiršo ir stačia galva nėrė ten, kur atvažiavo – į mados pasaulį.

Pirmas karjeros laiptelis – pasaulyje garsūs mados namai

„Universitete artėjant baigiamųjų metų kolekcijų pristatymui, kiekvienas studentas turėjo pristatyti save ir savo darbus. Kūrybinei vadovei palikau gerą įspūdį ir ji pasiūlė man darbą. Dar nebaigusi studijų gavau galimybę persikraustyti į nedidelį Emilijos Redžo miestelį ir pradėti dirbti“, – džiaugiasi M. Popadničenko. Ji buvo vienintelė kurso studentė, tais metais gavusi darbą.

„Norint kažko pasiekti, nereikia turėti pažinčių, nereikia įžūliai lįsti ir prašytis būti pastebėtai. Svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, ir neprarasti savo individualumo“ – sako Marija, akimirksniu patekusi dirbti į visame pasaulyje žinomus mados namus „Max Mara”.

Reikalavimas – karalių verta kokybė

Net ir dirbdama garsiuose mados namuose lietuvaitė pradėjo nuo paprasčiausių darbų – nešiojo kavą, darydavo fotokopijas, tačiau neilgai trukus ji pateko į pagrindinių dizainerių dešimtuką.

Kažkodėl manimi patikėjo iš karto, tik privalėjau nenuvilti kompanijos.

Marija juokauja, kad peršoko dešimt, gal net dvidešimt karjeros metų, kai kiti mokslus baigę drabužių kūrėjai bando įrodyti savo vertę. „Kažkodėl manimi patikėjo iš karto, tik privalėjau nenuvilti kompanijos“, – aiškina Marija, kurianti drabužius, parduodamus visame pasaulyje.

Lietuvei iškart buvo paaiškinta, kad šios kompanijos drabužius renkasi ne tik paprasti, bet ir labai žinomi žmonės, net karališkųjų šeimų atstovai. Todėl viskas, ką ji sukuria – turi būti nepriekaištinga ir labai originalu.

Mados pasaulio užkulisiuose – nesibaigiančios darbo valandos

Pasak prabangius drabužius kuriančios emigrantės, kartais nuo pradžių iki galo nudailinti vieną sukurtą modelį – užtrunka nepaprastai daug laiko. Štai kodėl kai kurie drabužiai kainuoja tūkstančius eurų.

„Neretai tenka dar nepasiūtų drabužių audinių iškarpas siųsti į Indiją, kur apie dešimt žmonių juos išsiuvinėja bei parsiunčia atgal į Italiją. Tik tada drabužis yra pasiuvamas ir matuojamas ant manekenių. Jei kažkas ne taip drabužis vėl siunčiamas į Indiją, kad būtų pataisytas“, – darbo užkulisius atskleidžia Marija.

Jau per pirmus metus mados versle lietuvė suprato, kad savo darbą reikia gerbti, bet negalima per daug sureikšminti, kitaip galima išprotėti: „Mes juk nebandome išgelbėti pasaulio, tai yra tik mada ir drabužiai, kuriuos žmonės dėvi eidami į teatrą, vakarėlį ar leisdami laisvalaikį.“ Įvairiausių klaidų ir nesusipratimų pasitaiko visuose darbuose, drabužių kūrimas – ne išimtis.

Pati skaudžiausia darbo dalis Marijai būna tada, kai į mados namus atvyksta žinoma stilistė ir renkasi drabužius, kurie bus gaminami dideliais tiražais ir keliaus į parduotuves visame pasaulyje.

„Stilistė ir iš poros šimtų mano bei kolegų sukurtų drabužių sudėlioja skirtingus derinius. Juos vėliau pamatome ant podiumo. Drabužiai, kurių ji nepasirenka būna tiesiog pašalinami“, – paaiškina dizainerė ir pripažįsta, kad būna apmaudu, kai darbas nueina perniek.

Svajonės kaina

Gauti svajonių darbą mados kompanijoje yra viena, o joje išlikti ilgam ir net išsiskirti savo darbais – visai kas kita. Daug kas verčiasi per galvą, stengiasi aplenkti kolegas ir pasirodyti geresnis. Mados verslo vidinė konkurencija, anot Marijos, yra negailestinga.

Garsiuose mados namuose neišbūna nei tinginys, nei skaičiuojantis darbo Jeigu nori išlikti – privalai dirbti kone visą parą. Tokia yra karjeros kaina, teigia tautietė.

„Likus 10 dienų iki kolekcijos pristatymo dizaineriai ir siuvėjai neturi laiko net miegui. Todėl mados pasaulis kartais atrodo žiaurus, o jame dirbantys žmonės – išsekę“, – patikina dizainerė.

Mergina atvira: nuovargis taip iškankina, kad pagalvoji, jog daugiau nebeištversi. Todėl per trejus metus užsidirbusi pakankamai pinigų ir pasiekusi daug karjeros tikslų, ji nusprendė savo noru atsisakyti darbo pasaulyje žinomoje kompanijoje.

Lietuvės darbužius renkasi ir Kim Kardashian

Marija savo drąsa įrodė, kad užsidarius vienoms durims, atsidaro kitos ir dar geresnės. Netrukus lietuvė buvo pakviesta dirbti į prestižinius, viso pasaulio turtuolių numylėtus Emilio Pucci mados namus.

Mergina jau pripratusi prie to, kad jos kurtus drabužius dėvi visame pasaulyje žinomi žmonės, todėl to stipriai nesureikšmina ir niekam per daug nesigiria. „Tai tik mano darbo dalis”, – laidai „Emigrantai“ pasakoja Marija.

Viename žurnale mačiau K. Kardashian pasipuošusią mano sukurtu chalatu.

„Tiek daug dirbu, kad nepastebiu, kas dėvi mano kuriamus drabužius, nebent sklaidydama žurnalų puslapius. Viename žurnale mačiau K. Kardashian pasipuošusią mano sukurtu chalatu“, – intriguoja įspūdinga karjera Italijoje galinti pasigirti tautietė.

Užduotys, primenančios atostogas

Jau dešimt metų mados pasaulyje nardanti M. Popadničenko pasakoja ir apie kitą savo darbo privalumą – keturis kartus per metus kompanijos, kuriose dirba, ją su kolegomis siunčia į inspiracines keliones. Tikslas – kitose šalyse pasisemti įkvėpimo naujiems drabužiams.

Tose kelionėse dizaineriai vaikšto gatvėmis, siaučia parduotuvėse, kopia į kalnus, maudosi baseinuose ir tiesiog deginasi paplūdimiuose. Juk įkvėpimas gali aplankyti bet kurioje vietoje.

„Po žiemos kolekcijos pristatymo buvome tokie pavargę, jog išvykę į Majamį semtis įkvėpimo, dalį kelionės tiesiog praleidome paplūdimyje“, – šypsosi emigrantė.

Lietuvė neslepia, kad srityje, kurioje dirba, žmonės nesiskundžia pinigais, daugelis itališkų mados namų lepina darbuotojus, kad tik šie neperbėgtų pas konkurentus: „Stilistė, kuri prieš kolekcijos pristatymą sukurdavo drabužių derinius per dieną uždirbdavo 40 tūkst. eurų.“

Sugrįžusi meilė

Pirmąją dieną Milano traukinių sotyje sutiktas muzikantas, po ketverių metų vėl pasirodė jos gyvenime.

„Jis buvo išsaugojęs mano telefono numerį. Norėdamas paskambinti savo draugui Mario, pamatė mano vardą ir parašė. Vėliau pasiūlė susitikti Neapolyje. Nelabai norėjau važiuoti, tačiau pasikviečiau draugę ir nuvykau. Mums su drauge jis buvo suplanavęs visą kelionę“, – savo draugystės pradžią prisimena mergina.

Netrukus dizainerė ir dainininkas, nors ir būdami toli vienas nuo kito, pajautė, kad vienas be kito gyventi negali – pora kartu jau beveik šešerius metus.

Neseniai Marijos mylimasis parašė jai skirtą dainą „Baby love”, ir paprašė, kad ji pasirodytų jo grupės koncertuose. Tad dabar dizainerė kartais būna ir dainininke.

Įsikūrė svajonių namuose

Tai, kad gyvenime taip sekasi – lietuvė nesureikšmina. Jos teigimu, viskas, ką turi, nenukrito iš dangaus. Italijoje niekas nevyksta lengvai, čia privalai įrodyti, kad esi to vertas. Nemenkų pastangų pareikalavo ir svajonių būsto paieškos.

„Įsigyti butą Milano centre – labai sunku. Gerų būstų niekas nenori parduoti ir juos pasilieka kaip investiciją. Daugelis butų Milane yra perduodami iš kartos į kartą, – paaiškina emigrantė. – Savojo buto ieškojome apie dvejus metus ir vos tik radome, iškart nusipirkome.“

Labiausiai ji džiaugiasi namų terasa, kurioje – jauki tyla, gaivus oras ir nuolat žaliuojanti siena.

Neseniai Marija paliko ir antruosius mados namus, kuriuose spėjo padirbėti trejus metus. Atidaviau viską, ką galėjau, o dabar atėjo laikas naujam etapui, įsitikinusi ji. Jau mėnesį lietuvė dirba kaip nepriklausoma dizainerė ir konsultuoja įvairias drabužių kompanijas, taip pat bando įgyvendinti dar vieną svajonę – ji pradėjo kurti aksesuarus.