Stokholme įsikūrusio Tarptautinio Taikos tyrimų instituto ekspertai sako, Rusija turės apgalvoti, kiek lėšų gali skirti operacijai Sirijoje, nes priversta pirmą sykį po 20 metų mažinti išlaidas kariuomenei. Dėl sankcijų trūkstant lėšų pernai išlaidos kariuomenei buvo apkarpytos penktadaliu.

Paskutinį kartą Maskva buvo priversta mažinti karines išlaidas 1998 m., per patį krizės įkarštį, bet vos atsigavusi augino ir demonstravo raumenis. Tačiau ekonominės sankcijos dėl Krymo aneksijos ir paramos Ukrainos separatistams paveikė – pernai karinės išlaidos buvo penktadaliu mažesnės, apie 66 mlrd. dolerių, teigia Švedijoje įsikūrusio Tarptautinio taikos tyrimų instituto ekspertai.

„Viena didžiausių staigmenų buvo staigus Rusijos karinių išlaidų apkarpymas“, – sakė karinių išlaidų tyrimų ekspertas Nanas Tianas.

„Ekonomikos sunkumus Rusija išgyvena nuo 2014 m., karinių išlaidų biudžetą bandyta išlaikyti, bet priversta jį mažinti, nes tiesiog nėra pinigų. Norėtų leisti pinigų daugiau, bet turi taikytis su realybe“, – kalbėjo karinių išlaidų tyrimų ekspertas Siemonas Wezemanas.

Vadinamieji Potiomkino kaimai – istorijos realybė, todėl išorinei apgaulei lėšų dar negailima – triukšmui, paradams, Pergalės dienos arba karinės bazės Kryme 100-mečio proga, bet daug dalykų tenka atidėti, nors Maskva tvirtina, kad kariuomenė ir toliau bus modernizuojama.

„Pavyzdžiui, per kelerius metus kariuomenei buvo numatyti 2 tūkst. naujų tankų, bet tai užtruks gal 10, gal 15 metų, o gal visai bus atsisakyta, taip pat naujų lėktuvnešių, nes nėra pinigų jų statyti. Labai galimas dalykas, kad bus atsisakyta pratybų, ir tai tiesiogiai paveiks Rusijos pajėgumą – gali turėti įrangos, karių, bet jeigu jie per mažai treniruojasi, praranda įgūdžius“, – pasakojo S. Wezemanas.

Eksperto nuomone, Rusijai teks apsispręsti ir dėl išlaidų karinei operacijai Sirijoje.

„Sirija Rusijai kainuoja, nors ne milžinišką sumą, bet teks nuspręsti, kiek turi išleisti pinigų, kad išlaikytų politinę įtaką regione“, – svarstė S. Wezemanas. [7]

29 NATO narės pernai gynybai išleido 900 mlrd. dolerių, tai sudaro 52 proc. pasaulio karinių išlaidų. Jungtinės Valstijos pirmos pagal išlaidas pernai – 610 mlrd. dolerių, tai daugiau nei kitos 7 pirmaujančios šalys – Kinija, Saudo Arabija, Rusija, Indija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Japonija drauge sudėjus.

„Kinija jau 29 metaus iš eilės didina karines išlaidas. Ji – antra pasaulyje. Per pastaruosius 10 metų Kinijos karinės išlaidos padidėjo 110 proc.“, – sakė karinių išlaidų tyrimų ekspertas N. Tianas.

Švedijos tyrimų centro ekspertai sako, kad rimtą nerimą kelia pasaulyje toliau didėjančios išlaidos karybai.