Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje Jensas Stoltenbergas neatsakė, ar Baltijos šalys liepos susitikime gali tikėtis papildomų dalinių, bet pakartojo, kad bus svarstoma, kaip kuo greičiau būtų galima jau dislokuotas pajėgas sustiprinti ir kuo sklandžiau pastiprinimus permesti per valstybių sienas.

NATO svarstys pajėgų stiprinimą, bet ne didinimą Baltijos regione

Susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti įtemptus santykius su Rusija, taikos pastangas Afganistane, Aljanso plėtrą ir naują pratybų misiją Irake. Penktadienį į susitikimą atskris ir tik ką Senato patvirtintas naujasis Jungtinių Valstijų sekretorius Mike`as Pompeo.

NATO vadovas sako, kad per viršūnių susitikimą liepą Briuselyje bus svarstoma, kaip Aljansas galėtų prireikus stiprinti pajėgas Baltijos šalyse. Tiesa, apie pajėgų didinimą jis kol kas nekalba.

„NATO batalionų buvimas Baltijos regione reikšmingas ne tik dėl jų dydžio ir kokybės, jie yra daugiašaliai ir tai siunčia žinią, kad NATO čia, kad bet kokia agresija prieš šias šalis sukels viso Aljanso atsaką. Todėl dabar daugiausia dėmesio skiriame, kaip užsitikrinti galimybę prireikus sustiprinti buvimą šiose šalyse. Didiname vadinamąjį „karinį mobilumą“, gebėjimą sustiprinti savo pajėgas ir aprūpinti papildomais pajėgumais. Taip pat – permesti pajėgas per Atlantą, jei tikrai reikės didesnio NATO buvimo Europoje“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

J. Stoltenbergas taip pat sako, kas sąjungininkai bandys organizuoti susitikimą su Maskvos atstovais prieš Jungtinių Valstijų prezidento vizitą per viršūnių susitikimą liepą. Anot jo, NATO ir Rusijos Taryba šiais metais nesusitiko, o įvykiai Solsberyje ir cheminė ataka Sirijoje, dėl kurių kaltinimų sulaukė Maskva ir jos sąjungininkas Basharas Assadas, rodo tokių pokalbių svarbą.

Susitikime taip pat bus kalbama ir apie Gruzijos, Ukrainos bei Makedonijos pastangas ir galimybes prisijungti prie didžiausio pasaulyje karinio aljanso.

Išsamiau – Valdonės Rudenkienės reportaže [4].