Kaip jau rašyta, skirdama minėtu visuomenę sukrėtusiu nusikaltimu kaltinamiems Monikai Kaziukaitytei ir Gediminui Konteniui tokį tyrimą, jų bylą nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaujama Albino Antanaičio, kaip pagrindinį tokio sprendimo motyvą nurodė siekį panaikinti prieštaravimus teisiamųjų parodymuose.

Beje, kaip paaiškėjo, prašymo skirti jiems tyrimą poligrafu iniciatoriumi buvo ne M.Kaziukaitytės advokatas, kaip skelbta anksčiau, o pati šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Tačiau su šiuo jos pasiūlymu sutiko visi, išskyrus kaltinimą palaikantį prokurorą.

Priėmus dauguma šokiravusią nutartį atlikti tokį tyrimą ir paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, M.Kaziukaitytę jau buvo bandyta ištirti prieš savaitę. Tačiau pirmasis bandymas nepavyko dėl jos būklės.

Antrasis bandymas numatytas dar šį mėnesį. Tačiau yra pagrindo įtarti, kad jo gali iš viso nebūti, nes M.Kaziukaitytė gali pasekti G.Kontenio pavyzdžiu. O pastarasis, šią savaitę sprendžiant jų suėmimo pratęsimo klausimą, pareiškė, kad atsisako tokio tyrimo, nes, būdamas Tardymo izoliatoriuje, perskaitė žiniasklaidoje, kad to paties A.Antanaičio vadovaujama teisėjų kolegija tokį patį kito kaltinamojo rezonansiniu nusikaltimu prašymą atmetė.

Apie tai rašė „Kauno diena“ [5], konstatuodama, kad minėtas viena kitai prieštaraujančias beveik tos pačios sudėties Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijų nutartis skiria vos dešimt dienų. Tačiau, atmesdama  Ukrainos piliečio Ruslano Sadovskio, kaltinamo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje nušovus savo darbdavį ir pagrobus šio turėtą 23 tūkst. eurų vertės turtą, prašymą ištirti jį poligrafu, minėta teisėjų kolegija, vadovaujama to paties A.Antanaičio, jau konstatavo: „Toks tyrimas, kaip įrodymas, nėra numatytas.“

Apie tai perskaičiusiam G.Konteniui atsisakius tyrimo poligrafu, kuris be asmens sutikimo neįmanomas, prasmės netenka ir M.Kaziukaitytės tyrimas, nes nebus su kuo šį palyginti.