Įtariami Matuko žudikai bus tiriami, kaip pretendentai į svarbias pareigas

Netikėtas posūkis

Šiandien šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje buvo numatytos baigiamosios kalbos. Tačiau prieš jas sulaukta netikėto M.Kaziukaitytės advokato Sigito Štaraičio prašymo, kuriam esą pritarė ir jo ginamoji, – ištirti abu teisiamuosius poligrafu.

„Pagrindinis tokio mūsų prašymo argumentas – kad byloje būtų nustatyta tiesa. Nes kiekvienas asmuo, kuriam yra pareikštas įtarimas, turi teisę, duodamas parodymus, meluoti. Tačiau, koks abiem teisiamiesiems, tiriant juos poligrafu, turėtų būti užduotas pagrindinis klausimas, kol kas pasakyti negaliu, nes nesu tos srities specialistas. Galiu tik pasakyti, kad mano ginamosios pozicija – tokia pati nuo pat pirmosios apklausos – savo vaiko ji nemušė,“ – dar nežinodamas, ar bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija patenkins jų prašymą, žiniasklaidai teigė S.Štaraitis.

Aš tokio vaiko nepalikau – grįžusi jau radau jį tokį! Ir jaučiuosi kalta, kad neišgelbėjau – nesuteikiau pagalbos, nes bijojau to žvėries.

Prieštaravo tik prokuroras

Tuo tarpu kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Vytautas Gataveckas dėl šio prašymo buvo nusiteikęs labai skeptiškai.

„Buvau kategoriškai prieš – nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nes į įstatymo numatyti atvejai, kada naudojamas poligrafas, nei įtariamųjų, nei kaltinamųjų tyrimo nenumato. Poligrafas yra naudojamas, tiriant Vadovybės apsaugos ar Valstybės saugumo departamentų darbuotojus bei asmenis, pretenduojančius į svarbias valstybines pareigas – tikrinant šių asmenų patikimumą. O ne tikrinant aplinkybes, kurios yra įrodinėtinos baudžiamojoje byloje. Tiriant poligrafu, žmogui užduodami klausimai ir stebima jo fiziologinė reakcija atsakant. Ar tai galima laikyti įrodymu? Bent jau iš mano patirties tai neturi nieko bendro su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai auka mušta tik rankomis, o vienas iš klausimų buvo, ar suduota jai akmeniu. Ir fiksuota apklausiamojo reakcija būtent į šį klausimą, nors akmuo toje byloje net nefigūravo,“ – dar nežinodamas kolegijos sprendimo, nevyniojo žodžių į vatą prokuroras.

Nusprendus ištirti teisiamuosius poligrafu, kada šioje byloje pagaliau įvyks baigiamosios kalbos, neaišku.

M. Kaziukaitytė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Nebuvo sveikos vietos

Kaip jau rašyta, žiauriai sumuštas M.Kaziukaitytės sūnus buvo atvežtas vėlų pernykštės sausio 25-osios vakarą į Kauno klinikas itin sunkios būklės. Greitosios medikai, skubėję tada į jo namus Kėdainiuose, buvo sukrėsti nuo to, ką aptiko, - ant mažylio, kuris praktiškai jau buvo miręs, kūno nebuvo sveikos vietos. Mažąjį nelaimėlį jiems pavyko atgaivinti, tačiau, kadangi specialistų pagalba jam buvo iškviesta per vėlai, Kauno klinikų medikai, kuriems buvo nuvežtas leisgyvis mažametis, jau niekuo nebegalėjo padėti. Sausio 27-osios paryčiais keturmetis mirė.

Poligrafas yra naudojamas, tiriant Vadovybės apsaugos ar Valstybės saugumo departamentų darbuotojus bei asmenis, pretenduojančius į svarbias valstybines pareigas – tikrinant šių asmenų patikimumą.

Valstybinė ligonių kasa kaltinamiesiems jo tyčiniu nužudymu yra pareiškusi beveik 2 tūkst. eurų ieškinį.

Suduoti 135 smūgiai

Ekspertai nustatė, kad keturmečiui buvo suduoti ne mažiau 135 smūgiai rankomis bei įvairiais daiktais – diržu, telefono įkroviklio laidu ir pan.

Tačiau, kuris iš nemažiau dešimties smūgių į galvą, turėjusių stipriausią trauminį poveikį, buvo lemiamas, jie nenustatė. Neatmesdami, kad mažylio mirtį galėjo lemti ir jų visuma.

Remiantis kaltinamuoju aktu, tą lemtingą sausio 25-ąją prieš keturmetį buvo smurtaujama pora valandų – nuo dešimtos ryto iki dvyliktos. Dėl to, kad jis nesugebėjo eilės tvarka pasakyti dviženklių skaičių.

Po to M.Kaziukaitytė buvo kelioms valandoms išėjusi iš namų, palikusi sumuštą vaiką su sugyventiniu. O grįžusi pamatė, kad sūnus – be sąmonės. Tačiau, užuot kvietę greitąją, sugyventiniai bandė mažametį gydyti patys. Motina kelis kartus ėjo į vaistines ir pirko įvairių vaistų, ieškojo informacijos

apie smegenų sukrėtimo gydymą internete. Ir tik prieš vidurnaktį, pamačius, kad keturmetis nebekvėpuoja, buvo paskambinta į Bendrąjį pagalbos centrą.

Vertė kaltę vienas kitam

„Turiu duomenų, kad ji kameroje išsiverkė vienai draugei, kad būtent ji sudavė lemtingą smūgį!“ – prieš atverčiant šią bylą teisme žiniasklaidai teigė visą kaltę dėl to, kas įvyko, M.Kaziukaitytei verčiantis G.Kontenis.

Minėta liudytoja, duodama parodymus teisme, patvirtino, kad mažylio motina jai pasakojo, kad nuo vieno jos smūgio sūnelis trenkėsi galva į vonios patalpos gyvatuką.

„Jaučiu didesnę kaltę dėl to, ko nepadariau – kad neiškviečiau greitosios, tačiau ji mane buvo užrakinusi ir išsinešusi telefoną,“ – kaltino G.Kontenis buvusią sugyventinę ir esą neleidus jam padėti Matukui.

M.Kaziukaitytė tada jam atkirto: „Aš tokio vaiko nepalikau – grįžusi jau radau jį tokį! Ir jaučiuosi kalta, kad neišgelbėjau – nesuteikiau pagalbos, nes bijojau to žvėries!“ Mažylio motina, savo ruožtu, tikino, kad greitosios jai neleido kviesti G.Kontenis. Esą buvo paėmęs jos telefoną.

G. Kontenis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Neprisipažįsta ir dėl nužudymo

24-erių M.Kaziukaitytė kaltinama ne tik tyčiniu itin žiauriu bejėgiškos būklės savo mažamečio sūnaus nužudymu, bet ir sistemingai piktnaudžiavusi motinos valdžia – už nepaklusnumą naudodama jo atžvilgiu psichinę prievartą, vadindama berniuką jo savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais žodžiais arba mušdama bei tąsydama jį už tai, kad, pavyzdžiui, keturmetis nevykdė jos nurodymo susitvarkyti savo kambario dalį.

Jaučiu didesnę kaltę dėl to, ko nepadariau – kad neiškviečiau greitosios, tačiau ji mane buvo užrakinusi ir išsinešusi telefoną.

28-erių G.Kontenis kaltinamas itin žiauriu bejėgiškos būklės mažamečio nužudymu bei fizinio skausmo jam sukėlimu. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino kelis kartus smurtavęs prieš sugyventinės sūnų ir anksčiau – dėl to, kad jis netyčia numetė ant grindų žaidimų kompiuterį ar nuvertė gėlę.

Neneigė, kad smurtavo prieš keturmetį, G.Kontenis ir teisme. Tačiau tikino, kad nuo jo smūgio mažylis žūti negalėjo.

M.Kaziukaitytė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė smurtavusi prieš sūnų. Esą šį mušė tik G.Kontenis.

Narkotikų šešėlis

Kaip jau rašyta, sulaikius įtariamuosius nesuvokiamu smurtu prieš mažametį, jų šlapime aptikta psichotropinių bei narkotinių medžiagų pėdsakų. G.Kontenio, kuris neneigė vartojęs šias medžiagas įvykio išvakarėse, – amfetamino, metamfetamino bei „žolės“. M.Kaziukaitytės – metamfetamino.

Tai – pirmoji iš Šeduvos kilusios vidurinį išsilavinimą turinčios M.Kaziukaitytės akistata su Temide.

G.Kontenis, kurio išsilavinimas – toks pats, prieš trejus metus jau teistas už disponavimą narkotikais. O užpernai birželį – už tris chuliganiškus išpuolius: automobilių ir parduotuvės langų daužymą bei vieno nuniokoto automobilio savininkės nosies sulaužymą. Tačiau ir tada jis buvo paliktas laisvėje – sugyventinės sūnus buvo nužudytas bausmės, skirtos G.Konteniui už minėtus chuliganiškus išpuolius, vykdymo atidėjimo metu. O po tragedijos paaiškėjo, kad jis smurtavo prieš mažylį ir anksčiau, į ką atkreipė dėmesį berniuko darželio darbuotojos. Tačiau šį įvykį tyrę Kėdainių teisėsaugininkai tada patikėjo G.Konteniu, kuris buvo vieno iš jų bendramokslis, o ne mažyliu.

Kaltę pripažįsta tik tėvas

„Tikiuosi, kad nors kartą Lietuvoje bus teisybė ir jie sėdės iki gyvos galvos, o aš dirbsiu, kad jie turėtų, ką pavalgyti“, – prieš atverčiant šią bylą teisme žiniasklaidai teigė nukentėjusiuoju pripažintas Matuko tėvas Artūras Abromaitis, prašantis iš buvusios žmonos bei šios sugyventinio 300 tūkst. eurų moralinio atlygio. Nors prisipažino, kad nežino kuris iš jų kaltesnis.

Šiandien – po daugiau kaip pusmetį trukusio šios bylos nagrinėjimo A.Abromaitis jau kalbėjo kitaip: „Jų abiejų kaltė, manyčiau, – lygiavertė. Tačiau, esu kaltas ir aš – kad nebuvau šalia sūnaus tada, kai labiausiai to reikėjo. Nors, kai gyvenome kartu su jo mama, ši, nors ir nebuvo auksinė, vaiko neskriaudė.“

Procesas – uždaras

Ši šalį sukrėtusi baudžiamoji byla nagrinėjama neviešai – G.Konteniui skirto valstybės advokato Egidijaus Grigaravičiaus prašymu. Nors jo ginamasis ir tikino, kad norėtų viešo teismo proceso.

„Mano įsitikinimu, privatus teisiamųjų gyvenimas nėra svarbesnis už viešą interesą,“ - bandė priešintis ir prokuroras V.Gataveckas, tačiau liko neišgirstas.

Prieš pirmuosius posėdžius prieš žiniasklaidą šou rengę teisiamieji pastaruoju metu tokios galimybės nebeturi, nes jie atvedami į posėdžių salę, jau tik uždarius šios duris. Tačiau ir toliau yra sodinami atskirai: G.Kontenis – narve, M.Kaziukaitytė – šalia savo advokato. Kaip jau rašyta, to dar prieš pirmąjį teismo posėdį pareikalavo G.Kontenis, pareiškęs, kad nesėdės su vaikžude viename narve. Tačiau, anot A.Abromaičio, nebeįsileidžiant į salę žiniasklaidos fotoobjektyvų, baigėsi ir, kaip pasitvirtino, jiems skirtas teisiamųjų šou.