Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį vienbalsiai pritarė tai numatančioms užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančio įstatymo pataisoms.

„Tai bus taikoma kaip politinė sankcija neįsileisti į Lietuvos Respubliką tų asmenų, kurie padarė šiurkščių nusikaltimų pažeidžiant žmonių teises arba padarė korupcinių nusikaltimų kitose valstybėse. Mes manome, kad tai kelia grėsmę mūsų valstybei“, – po komiteto posėdžio BNS sakė URK pirmininkas Juozas Bernatonis.

Pagal komiteto patobulintą projektą, siūloma, kad užsieniečiui būtų draudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgiau kaip penkeriems metams, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis užsienio valstybėje yra padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą asmeniui, dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės bei laisvės, yra įvykdęs korupcinį nusikaltimą, užsiėmęs pinigų plovimu, kurstęs ar kitaip dalyvavęs darant tokius nusikaltimus, taip pat jeigu jis įtrauktas į Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos asociacijos, NATO narės valstybės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

Siūloma, kad sprendimą uždrausti tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvą užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.

Paklaustas, iš kur Lietuva gautų informacijos apie tokius užsienio piliečius, J. Bernatonis teigė, kad yra įvairių šaltinių.

„Informacija bus iš įvairių šaltinių, taip pat ir iš kitų šalių, turiu galvoje Europos Sąjungos, NATO valstybių atitinkamus sąrašus, kur motyvuojama šiais klausimais. Tokia praktika jau klostosi kai kuriose valstybėse, visų pirma JAV. Manau, kad tokia praktika išplis. Neturėtų žmonės, kurie daro nusikaltimus žmoniškumui, laisvai keliauti po visą pasaulį, užsiimti verslais ir iš to lobti“, – tvirtino URK vadovas.

Jis pabrėžė, kad tai būtų daugiau politinis sprendimas ir parodymas Lietuvos požiūrio į šiuos asmenis.

Įstatyme taip pat siūloma nustatyti galimybę į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktam užsieniečiui nepranešti apie priimtą sprendimą. Nepranešama būtų, jeigu tai pakenktų valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams.

Vienas iš projekto iniciatorių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad šios pataisos parengtos turint galvoje Rusijos pareigūnų machinacijas atskleidusio teisininko Sergejaus Magnickio bylą.

Anot jo, kai tik Seimas priims pataisas, bus kreiptasi į užsienio reikalų ministrą su prašymu į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukti su šia byla susijusius Rusijos pareigūnus.

„Tada kreipsimės į užsienio reikalų ministrą, kad šitų pataisų pagrindu būtų įvertinta Rusijoje įvykdyti žmogaus teisių pažeidimai ir žmonės, kurie žinomai prie to prisidėję. Konkrečiai kalbu apie Magnickio nužudymo atvejį, kai yra išviešinta visa byla ir aš labai tikiuosi, kad šios pataisos užsienio reikalų ministrui kartu su vidaus reikalų ministru suteikia visas teises ir pareigą įtraukti tuos žmones į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Rusijos teisėsauga, užuot tyrusi S. Magnickio atskleistą nusikalstamą schemą, pateikė jam falsifikuotus kaltinimus, jis buvo suimtas ir mirė kalėjime 2009 metais.

Įstatymą, pavadintą S. Magnickio vardu, 2012 metais priėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, su žmogaus teisių pažeidimais susijusiems Rusijos pareigūnams pritaikydamos sankcijas. JAV uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė aktyvus, sąraše šiuo metu per 40 pavardžių.

Europos Parlamentas 2012 ir 2014 metais savo rezoliucijose yra pasakęs už Europos Sąjungos sankcijų įvedimą, taip pat pateikęs sąrašą, įvardijantį 32 asmenis, kuriems turėtų būtų taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, atitinkamą įstatymą pirmoji Europoje priėmė Estija, taip pat nacionalinius „ Magnickio įstatymus“ šiuo metu svarsto Jungtinės Karalystės bei Kanados parlamentai.