Rusijos užsienio politika. Rusija tęs agresyvią užsienio politiką, kad griautų Vakarų vienybę ir nukreiptų gyventojų dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų. Galia sutelkiama prezidento Vladimiro Putino rankose, todėl auga neprognozuojamų veiksmų rizika. Rusija tęs aktyvų šnipinėjimą ir kibernetines atakas.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos. Rusija bandys stiprinti įtaką Baltarusijoje, Maskvos pozicija griežtės. Dėl karinės įtakos neatmestinos provokacijos per rugsėjį vyksiančius bendrus karinius mokymus „Zapad 2017“. Baltarusija tęs Lietuvos teisėsaugos ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų verbavimą.

Energetika ir ekonomika. Pavojų kelia Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ir bandymai atgaivinti Baltijos atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje projektą, bandymai išsaugoti „Gazprom“ pozicijas. Rusija sieks mažinti krovinių srautus per Baltijos šalis.

Propaganda. Rusijos propaganda sieks silpninti paramą Lietuvos gynybai, NATO pajėgų dislokavimui, diskredituoti Lietuvos istoriją ir energetinę politiką. Šiems tikslams Maskva aktyvins veiklą lietuvių kalba per portalus, socialinius tinklus.

Tautinės mažumos. Rusija tęs bandymus eskaluoti tautinę priešpriešą. Rusijai palankios jėgos bandys vienytis antivakarietiškų vertybių pagrindu, tačiau didesnės įtakos Lietuvos politikai turbūt neįgis.

Terorizmas. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje terorizmo grėsmės Lietuvoje lygis liks žemas, bet Lietuva gali tapti viena iš teroristų tranzito valstybių. Rizikų gali kelti užsienio musulmonų mėginimai daryti įtaką vietos musulmonų religiniam gyvenimui.