Šis tyrimas pradėtas penktadienį gavus Seimo nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kreipimąsi.

„Pradėjome. Tiriama trimis aspektais: Europos kūriniai, rusiški ir vietos produkcija“, – pirmadienį BNS sakė LRTK administracijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Iešmantaitė.

Seimo narys prašo komisiją atlikti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų transliuojamų programų monitoringą ir analizę, įvertinant, kokią televizijos programos laiko dalį šalies transliuotojai skiria audiovizualinei produkcijai, pagal jos turinio kilmės šalį.

„Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas smarkiai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai, kurie veda link nusivylimo demokratine santvarka ir prokremlinės orientacijos. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste“, – tvirtino L.Kasčiūnas.

Anot jo, Rusija per televizijos produkciją formuoja tam tikrus tapatybės elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės.

„Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami ir per rusiškus televizijos kanalus skleidžiamos priešiškos propagandos bei dezinformacijos“, – sakė jis.

Seimo narys taip pat prašo įvertinti, ar nustatytos pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų programų laiko dalys, skiriamos audiovizualinei produkcijai pagal kilmės šalis, neprieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, kad „televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams“.