Fotografo palikuonių įnašas

Pasak menotyrininkės Vaidos Almonaitytės-Navickienės, šiuolaikinė fotografija alksta ir skursta dėl perdėtai intensyvaus vizualinės kultūros srauto. Klasikinė fotografija yra labiau įsimintina, nes ji fiksuoja ne laiko tėkmę, o jo tarpsnius. Buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, fotografas mėgėjas Juozas Zaborskis (1906–1989) savo artimiesiems, draugams ir visai Lietuvai paliko sunkiai įkainojamą turtą – apie pusę tūkstančio užfiksuotų fotografijose 1927–1940 m. Lietuvos būties ir buities laiko tarpsnių.

Šį turtą išsaugojusi karininko ir fotografo dukra Edita Zaborskytė (vėliau – Almonaitienė, iki šiol vadovaujanti Lietuvos birutiečių draugijos Kauno skyriui) perdavė sūnui Vyteniui. Mums pasisekė, kad istorikas dr. Vytenis Almonaitis, talkinant sesei menotyrininkei Vaidai, drauge su ir žmona psichologe dr. Junona Almonaitiene, remdamiesi išsaugotu J.Zaborskio archyvu, parengė jau trečią "Lietuvos karininko fotoalbumą". Jo paantraštė "Karininkų šeimų moterys XX a. 3–4 dešimtmetyje" byloja apie albumo sudarytojų siekį pateikti mums išsamesnį vaizdą apie tai, kaip ir kuo tarpukariu gyveno karininkų žmonos, dukterys, seserys, draugės.

Serialo tematikos įvairovė

Profesionalią karininko veiklą J.Zaborskis praturtino, pradėjęs fotografuoti praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje plačiajuosčiu firmos "Kodak" fotoaparatu su "armonikėle".

Karininkas iki 1940 m. intensyviai fotografavo kraštovaizdžius, miestų vaizdus, draugus ir artimuosius darbo bei laisvalaikio, švenčių metu, etnografinio, kultūrinio ir architektūrinio paveldo objektus. Fotografo mėgėjo palikuoniai turėjo daug darbo, parinkdami nuotraukas teminiams albumams, įterpdami į juos kitų karininkų šeimų fotografijas.

Prieš dešimtmetį Almonaičiai išleido J.Zaborskio fotoalbumą, kuriame pirmą kartą publikuojamos XX a. 3–4 dešimtmečiais darytos Lietuvos pajūrio fotografijos.

Antrame fotoalbumų serijos leidinyje buvo pirmą kartą publikuotos 1930–1940 m. Aukštaitijoje ir Žemaitijoje darytos etnografinio pobūdžio nuotraukos, 1924–1927 m. Kėdainių gimnazistų fotografijos. Pastarasis albumas papildytas ir nuotraukomis iš kitų šaltinių.

Pavojingos nuotraukos

Trečiame, ką tik pasirodžiusiame albume taip pat publikuojamos ne vien J.Zaborskio nuotraukos. Leidinio pristatyme Karininkų ramovėje dalyvavusi divizijos generolo Miko Rėklaičio dukra Asta priminė, kad išsaugotose nuotraukose Lietuvos karininkijos gyvenimo akimirkos – didelis turtas, kurio neišsaugojo daugelio karininkų šeimos, nes jos, tos nuotraukos, patekusios į kagėbistų rankas, galėjo tapti pretekstu išsiųsti vienus ar kitus karininko šeimos asmenis į Sibirą, juos suimti. Dėl šios priežasties ne visos karininkų šeimos tas nuotraukas išsaugojo.

"Man išsaugoti šeimos albumą padėjo atsitiktinumas, – kalbėjo Asta. – Kai 1941 m. birželį su sese ir mama buvome įkeltos į ešelono, turėjusio netrukus pajudėti iš Marijampolės geležinkelio stoties, vagoną, prie jo pribėgo mūsų, vaikų, auklė ir padavė mamai mano asmeninį fotografijų albumą – tai buvo madinga anuomet, – kuriame buvo ir mano tėvų nuotraukų. Kelios jų pateko į trečią "Lietuvos karininko fotoalbumą".

Beje, šie albumai leidžiami mažu tiražu daugiausia privačių rėmėjų ir pačių leidėjų lėšomis – nors jie populiarūs, noriai perkami ir labai vertingi ne vien ikonografijos prasme, valstybės paramos nesulaukia.