Taip nusprendė jo dukros Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė. Tokiam jų sprendimui neprieštarauja ir prezidento našlė Kristina Brazauskienė.

Paminklas ant A. Brazausko kapo buvo atidengtas jo mirties metinių proga 2011 m. birželio 26 d.

Išvydę skulptoriaus Tado Balčiūno ir architektų Kęstučio Balčiūno bei Kristinos Balčiūnaitės kūrinį – juodo granito koloną, o ant jos – plieninį erdvinį portretą, daugelis žmonių buvo nustebę. Prezidento artimieji ir bendražygiai neslėpė nepasitenkinimo, kad A. Brazauskas visiškai nepanašus į save, kitus glumino kūrėjų sprendimas ant kolonos užkelti velionio „galvą“. Kai kas paminklą lygino su giljotina.

Pasitarę su seserimi, nutarėme, kad būtų gerai iki kitų metų vasaros paminklą pakoreguoti – granito koloną palikti, o plieninį portretą pakeisti. Jo sukūrimą finansuosime pačios.

Už paminklą A. Brazauskui vyriausybė sumokėjo beveik 130 tūkst. litų (37 tūkst. 650 eurų). Toks honoraras kūrėjams taip pat daug kam kėlė įtarimų.

Kultūros ministerijos skelbtą konkursą laimėjęs skulptorius T. Balčiūnas tada aiškino, kad per trumpą laiką, koks buvo skirtas paminklui sukurti, padarė tai, kas buvo įmanoma padaryti.

„Pasitarę su seserimi, nutarėme, kad būtų gerai iki kitų metų vasaros paminklą pakoreguoti – granito koloną palikti, o plieninį portretą pakeisti. Jo sukūrimą finansuosime pačios“, – LRT.lt sakė A. Usonienė.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Tam neprieštaravo ir K. Brazauskienė. Jai taip pat nepatinka dabartinis paminklas vyrui. Jei būtų buvusi jos valia spręsti, kaip įamžinti vyro atminimą kapinėse, paminklą būtų užsakiusi visai kitokį: „Man labiau būtų patikusi viso ūgio vyro skulptūra. Juk jis buvo tvirtas vyras ir išvaizda, ir charakteriu“.

A. Usonienė ir L. Mertinienė norėtų, kad antkapinį tėvo paminklą pakoreguotų žinomas skulptorius vilnietis Romualdas Kvintas.

„Kiek žinau, tos granito kolonos keisti negalima, nes panašiai bus įamžinami ir kiti šalies prezidentai. Todėl turime teisę tik pakeisti tą plieninį portretą. Koks jis galėtų būti, dar tiksliai nežinome“, – kalbėjo A. Usonienė.

R. Kvintas yra sukūręs vieno garsiausių Lietuvos bardų ir aktoriaus Vytauto Kernagio, legendinio prieškario Lietuvos dainininko kauniečio Danieliaus Dolskio, Vilniuje gimusio garsaus Prancūzijos rašytojo Romaino Gary, legendinio Vilniaus gydytojo Cemacho Šabato skulptūras, taip pat choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjo Hermano Perelšteino, režisieriaus Boriso Dauguviečio, dailininko Ferdinando Ruščico, Kovo 11-osios akto signataro ekonomisto Kazimiero Antanavičiaus portretus.

„Konkrečių susitarimų dar nėra, bet su prezidento dukromis jau esame kalbėję apie galimybę sukurti jo portretą“, – teigė R. Kvintas, vengdamas išsamesnių komentarų, iš kokios medžiagos ir kokį planuoja sukurti A. Brazausko portretą.

A. Brazausko ir kitų Vilniuje palaidotų arba įamžintų valstybės veikėjų paminklai yra miesto savivaldybės žinioje. Ji privalo rūpintis jų priežiūra.