Dairosi į Skandinaviją

Jeigu miesto taryba pritars, už 500 tūkst. eurų mažų sąnaudų oro linijų bendrovė "Wizz Air" pasiryžusi padėti savivaldybei vilioti turistus į Kauną. Daugiau norinčiųjų tai daryti neatsirado, tad spėliojama, ar siūloma pinigų suma pasirodė per maža, ar Tarptautinio Kauno oro uosto perspektyvos nieko gero nežada.

2010–2013 m. Kaunas galėjo džiaugtis turistų antplūdžiu, kai svečius iš skirtingų užsienio šalių ir miestų pas mus skraidino mažų sąnaudų oro linijų bendrovės "Ryanair" lėktuvai, o skrydžių geografijos plėtrai Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės per trejus metus skyrė apie 2 mln. eurų. Deja, valstybės politika oro uostų atžvilgiu pasikeitė, ir "Ryanair" lėktuvams Vilniaus oro uostas tapo patrauklesnis.

Kovą "Wizz Air" paskelbė pradedanti skrydžius iš Kauno oro uosto – bendrovės lėktuvas atskrido iš Londono Lutono oro uosto. Šios mažų sąnaudų oro linijų bendrovės lėktuvai į Vilnių skraido nuo 2011-ųjų, o šių metų kovą į savo skrydžių žemėlapį įtraukė ir Palangos oro uostą. Rugsėjį "Wizz Air" pradės skraidinti keleivius į Kauną iš Norvegijos miestų Stavangerio, Bergeno ir Olesiundo bei iš Eindhoveno Nyderlanduose.

Tik kroviniams?

"2010 m. prasidėjo ta geroji turistų banga. Tuo metu negalėjome patikėti, kad Tarptautinio Kauno oro uosto planai aptarnauti 1 mln. keleivių yra realūs. Artėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas, Tarptautinės Hanzos dienos, todėl ir nusprendėme skirti lėšų Kaunui populiarinti ir skrydžiams pritraukti", – prisiminė buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Kauno iniciatyvą palaikė ir Kauno rajono savivaldybė. "Su "Ryanair" pagal tuo metu galiojusius teisės aktus negalėjome užmegzti tiesioginių kontaktų. Oro uostas siekė plėsti ryšius ir skrydžių geografiją. Gaila, kad vėliau įkurta bendra įmonė "Lietuvos oro uostai" ir Susisiekimo ministerija nustatė kone vienodus oro uostų mokesčius ir "Ryanair" pasirinko Vilnių. Mūsų parama neteko prasmės, – apgailestavo A.Kupčinskas ir prisipažino, kad dabar palaiko valdančiųjų siekį vėl imtis skrydžių krypčių plėtros atvykstantiems turistams į Kauną pritraukti.

"Mes siūlėme iš karto biudžete numatyti 1 mln. eurų šiam tikslui, bet mūsų pasiūlymui nebuvo pritarta. Manau, kad tą konkurenciją reikia dar ryžtingiau skatinti. Gal ta suma, kurią dabar numatyta skirti, nėra patraukli, jeigu sulaukta tik vienos paraiškos?" – svarstė miesto tarybos opozicijos lyderis.

A.Kupčinskas įžvelgė ir dar vieną iššūkį Kaunui. "Susisiekimo ministerija ir "Lietuvos oro uostai" visus tris oro uostus ruošiasi atiduoti koncesininkui. Logiška, kad Palangoje jis bus reikalingas. Kaunas yra pernelyg arti sostinės, todėl gali būti, kad koncesininkas, įvertinęs infrastruktūrą ir Kauno oro uosto galimybes, čia paliks tik krovininį oro uostą", – grėsmę turizmui Kaune įžvelgė politikas.

Kvies į renginius

"Tokių kalbų aš negirdėjau. Ieškodami partnerių, bendradarbiaujame ir su valstybės įmone "Lietuvos oro uostai". Kauno oro uostas yra pritaikytas ir kroviniams, ir keleiviams. Manau, kad tokia grėsmė nepagrįsta", – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.