Per ilgai – negerai

Dešimt metų iš knygų, informacijos internete plovą pagal tikras tradicijas ir receptus gaminantis plovas.lt blogeris Arūnas įgyvendino svajonę nuvykti į Uzbekiją – visoje Vidurinės, Pietų Azijos, Kaukazo ir Artimųjų Rytų šalyse garsėjančioje šio patiekalo gamyba.

Su 16 metų sūnumi Pijumi Uzbekijoje A.Požėra apsilankė beveik 20 įvairiausių restoranų, kavinių, užeigų ir stebėjo, kaip gaminamas plovas ir kiti populiarūs patiekalai – pyragėliai su mėsa samsa, sriuba šurpa, šašlykai.

"Nesu arogantiškas pasipūtėlis, visada pabrėžiu, kad esu tik mėgėjas, galiu klysti, bet ten šiek tiek nusivyliau sužinojęs, kad plovą gaminu teisingai, net pernelyg teisingai ir ilgai, – šyptelėjo A.Požėra, kurio dažniausiai verdamas plovas – vestuvinis, gaminamas laikantis senųjų plovo gamybos tradicijų. – O jie – pyst, ir plovas pagamintas. Išsižiojęs žiūriu ir klausiu, o kodėl iškart dedate morkas su vandeniu, kodėl dabar nekepate mėsos. Mane domino subtilybės, niuansai, detalės. Nustebau išvydęs, kad dauguma uzbekų plovą gamina paprasčiau, o aš – teoriškai teisingai, net pernelyg laikydamasis tradicijų. Jie taip pat pripažįsta tradicijas, tačiau ne visada laikosi, plovas gali būti įvairus. Priklausomai nuo vietovių ar miestų."

Kaip uzbekai reaguodavo į keistuolį, kuris prašydavo leisti stebėti plovo gamybą? Labai teigiamai. Ir apibūdinimas – "lietuvis, kuris namie turi kazaną (platų katilą pusiau apvaliu dugnu, kuriame gaminami įvairiausi patiekalai – red. past.) – būdavo tarsi visas duris atveriantis slaptažodis.

Ypač teigiamai reaguodavo vyresniosios kartos uzbekai, kažkada turėję nemažai ryšių su Lietuva: kažkas tarnavo mūsų šalyje, kažkas turi giminių ar draugų nuo armijos laikų.

"Buvau pas jus, lankiausi Rygoje", – kartais nuskambėdavo ir tokia frazė.

Daugybė plovo rūšių

Susitaręs išvakarėse, kitą dieną nuo ryto A.Požėra kartu su uzbekais, plovo virėjais,  pjaustydavo morkas, berdavo prieskonius ir stebėjo plovo gamybą.

"Kai kur užtekdavo pabūti po kelias valandas ir per dieną aplankydavau dvi vietas, kitur – po kelias dienas, – Arūnas stažavosi ir viename geriausių Taškento restoranų "Chustiy‘s Cuisine", kuriame gamina plovą vienas geriausių meistrų. – Visur domėjausi, kada berti druską, kada įdėti ir apkepti mėsą, kad ji nesitroškintų, sužinojau ugnies kūrenimo subtilybių. Supratau, kad itin svarbu parinkti ryžius. Ir paprasčiau pagamintas plovas – taip pat yra plovas, nes yra begalė jo rūšių: Taškento, Bucharos, Ferganos slėnio su dev-zira ryžiais – Andižano, Margilano, Kokando, Namangano, Rištano, Ferganos bei vestuviniai ar Čaichanos".

Legendiniai dev-zira ryžiai, puikiai žinomi plovo meistrams ir mėgėjams, auga tik Ferganos slėnyje:  rausvo molio dirvožemis, gausybė vandens bei idealus kraštovaizdis terasoms pavertė vietovę unikalios ryžių rūšies gimtine.

Paprasčiausias plovas buvo gaminamas Karakalpakijoje: jam naudojami tik ryžiai, aliejus, morkos, druska ir aviena – be kumino ir kitų prieskonių.

Arūnas apsilankė kavinėje-čaichanoje, kurioje pasitiko net penkiolika įvairių dydžių kazanų.

"Plovas čia gaminamas greitai, nes iš anksto būna parengtas zervakas – apkepta ir išvirta mėsa su svogūnais ir morkomis. Priklausomai nuo to, kiek žmonių užsisako plovo, uzbekai ant viršaus uždeda ryžių ir baigia gaminti didesniame ar mažesniame kazane, – pasakojo A.Požėra. – Įprastai plovas gaminamas 2–4 valandas, o ten pagamina per 20–30 minučių."

Ryžiai – kaip moterys

Didelį įspūdį A.Požėrai paliko apsilankymas pas apie 60 metų amžiaus plovo meistrą Itkarą, kurio ir tėvas visą gyvenimą gamino plovą.

Su Itkaru mokslų daktaras kalbėjosi iš širdies, nes juos abu sieja meilė plovui.