Mažinti karinį biudžetą, didinti mokesčius dirbantiesiems, įvedant progresinius mokesčius nuo visų pajamų – tai socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas, kaip Lietuvoje padidinti pensijas. Tiesa, jis, kaip ir B. Vėsaitės džiaugsmas, kad  Algirdas Paleckis sugrįžta į politiką, sukėlė tik kandžius komentarus internete, partijos bičiulių pritarimo nesigirdėjo, o dėl A. Paleckio socialdemokratai net ir atsiribojo, esą čia ne partijos, o tik B. Vėsaitės džiaugsmas. Bet grįžkime prie pensijų. Bene vargingiausių ES pensijų Lietuvoje neišgelbės tai, kad nuo metų pradžios jos padidėjo vidutiniškai 8 eurais, todėl indeksuoti pensijas ragina prezidentė, o premjeras tikina, kad indeksavimas leistų pensijoms didėti iki 6–7 procentų, tačiau įstatymas Seime ir prie jo bus sugrįžta tik pavasario sesijoje, t. y. ne anksčiau nei kovą. Tuo metu finansų analitikai pritaria pensijų indeksavimo mechanizmui, taip pat įspėja, jog tai nesukurs pensininkams gerovės. Tam yra keletas priežasčių.

Senjorai jau mina teismų slenksčius dėl mažų pensijų. Pensininkė Ona Rimkienė prašo jai priteisti didesnę pensiją, nes iš valstybės paskirtos ji negali oriai gyventi. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, tačiau kažin ar paskutinis. Lietuva pagal pensijų dydį atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo artimiausių kaimynių – Estijos bei Latvijos. Praėjusių metų duomenimis vidutinė pensija Estijoje buvo 371, Latvijoje 288, o Lietuvoje – 247 eurai. Premjeras aiškina, kad tokį atsilikimą lėmė ne nenoras didinti pensijas, bet per 2008-ųjų ekonominę krizę konservatorių vyriausybės vykdyta „naktinė“ mokesčių reforma, per kurią išmokos pensininkams buvo apkarpytos. Algirdas Butkevičius įsitikinęs – kitais metais ši situacija pasikeis, jei Seimas priims socialinį modelį, kuriame numatytas pensijų indeksavimas. Jis įtvirtintų automatišką pensijų augimą augant šalies ekonomikai. Senjorų pajamos didėtų augant darbo užmokesčio fondui.

„Įvertinus, kad pastaruoju metu darbo užmokesčio fondas augo vidutiniškai 5,5 proc., tai, manau, kad artimiausiu metu galima prognozuoti, kad trejiems metams į priekį jis bus tikrai ne mažesnis kaip 5,5 proc., bet gali būti didesnis. Pensijos galėtų didėti nuo 6 iki 7 procentų“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„VDU priklausydavo nuo ekonominės situacijos ir augdavo tada, kada būdavo realios prielaidos augti, o senatvės pensija būdavo didinama dažniausiai antroje kadencijos pusėje, nes artėdavo rinkimai, reikėdavo pasirodyti prieš rinkėjus. Tai, žinoma, kad tai nėra joks ekonominis metodas reguliuoti pensijų dydį ir dažnai lemia tam tikrus iškraipymus. Tai šiuo požiūriu aš manau, kad VDU ir pensijų augimas ateityje bus logiškas, pagrįstas ekonominėmis realijomis“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

O ekonominės realijos bent iki 2018-ųjų yra palankios. Finansų ministerijos prognozėmis, darbo užmokesčio fondas kasmet augs 6–6,8 procentais. Ekonomistai sutinka – pensijų indeksavimas naudinga ir reikalinga priemonė, tačiau esą tikrai nereikia turėti iliuzijų, kad ji išspręs valstybės finansines problemas, pensininkams sukurs gerovę, padidins jų perkamąją galią. Teigiama, kad pensijų indeksavimas tik sukurs skaidrumą ir užtikrins, kad valstybė nepasiners į gilesnes skolas, norėdama įtikti rinkėjams.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet yra labai mažai vilties, kad Lietuvoje pensininkų padėtis ateityje gerės. Vis tik tam, kad didėtų pensininkų pajamos, turi didėti socialinio draudimo įmokos didėjant arba VDU, arba užimtumui. Tai VDU Lietuvoje didės maždaug 5–6 proc. per metus, bet užimtumas Lietuvoje jau netrukus pradės mažėti ne dėl blogos ekonominės padėties, bet dėl to, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius sparčiai traukiasi ir ateityje jis trauksis dar labiau“, – mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.