Seimas ketvirtadienį nutarė, kad kova su kraujasiurbiais upiniais mašalais turėtų būti finansuojama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Už tai balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.

Tikimasi, kad ši pataisa atgaivins aktyvesnę kovą su kraujasiurbiais Dzūkijoje, nes pastaruosius penkerius metus reikiamos lėšos šiam tikslui nebuvo skiriamos.

Socialdemokratų Kristinos Miškinienės ir Vido Mikalausko iniciatyva nustatyta, kad be kita ko, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programai skirtų lėtų bus finansuojamos ir kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimo bei populiacijos reguliavimo priemonės.

Įstatymui įgyvendinti reikės apie 130,4 tūkst. eurų kasmet, teigia iniciatoriai.

„Kraujasiurbių upinių mašalų žala yra įvairialypė: jie sukelia diskomfortą ir sveikatos sutrikimus žmonėms, mažina galvijų produkciją, gali sukelti paukščių ir galvijų kritimą, perneša įvairius parazitus“, – aiškinamajame rašte teigia pataisos autoriai.

Jų teigimu, kraujasiurbių upinių mašalų problema Pietų Lietuvoje egzistuoja nuo 1992 metų. 1999 metais mašalų gausa imta reguliuoti dirbtinėmis priemonėmis: tam tikrose Nemuno vietose į vandenį piltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, naikinęs upinių mašalų lervas. Per dvylika biologinio preparato naudojimo metų kraujasiurbių mašalų esą sumažėjo apie 100 kartų.

„Nuo 2011 metų Vyriausybei neskyrus finansavimo priemonių vykdymui ir panaikinus programos vykdytoją – Alytaus apskrities viršininko administraciją, mašalų populiacija kasmet atsikuria vis gausiau“, – teigiama aiškinamajame rašte.