Seimo frakcijos trečiadienį sutarė, kad pagal Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą reikia keisti apygardų ribas, tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) siūloma rengti naują apygardų žemėlapį, o ne remtis mokslininkų parengta versija.

Taip pat politinės partijos sako neatmetančios ir iškeltos idėjos pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, atsisakant vienmandačių apygardų, bet tokie pakeitimai būtų daromi tik partijų sutarimu ir ne anksčiau kaip 2020 metų rinkimams.

„Mes vieningai sutarėme , kad 2016 metais rinkimų sistemos nekeisime ir koreguojamos apygardų ribos, o po to grįžtame į frakcijas, dar padiskutuojame dėl 2010 metų galimos rinkimų sistemos pakeitimų, ir jei bus rastas konsensusas, mes tada kalbėsime arba apie Seime rezoliucijos priėmimą, arba apie politinių partijų susitarimo pasirašymą“, - po pasitarimo su frakcijų vadovais žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Mes iš tikrųjų pasakėme, kad 2016 metams sisteminių pokyčių daryti nereikia, nes likus metams iki rinkimų sisteminiai pokyčiai nedaromi, sisteminius pokyčius galime galvoti daryti ne anksčiau 2020 metų“, - nuo opozicijos kalbėjo Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, jog VRK nesivadovaus mokslininkų parengtu projektu  dėl apygardų ribų keitimo 2020 metams, nes jis parengtas įvertinus ir galimą rinkėjų srautų judėjimą, tad neatitinka dabartinės situacijos. Taip pat siūloma, kad pakeitimai būtų atitinkantys KT siūlomus ne daugiau 10 proc. nuokrypius nuo vidurkio, bet nebūtų išardomos šiuo metu reikalavimus daugiau mažiau atitinkančios apygardos, stengiamasi neišdalinti rajonų.

„Jis tikrai nupaišytas su didele prognoze į priekį, ir šiems metams galima būtų padaryti ženkliai mažiau pakeitimų ir mažiau išardant rinkimų apygardų. 2020 metų projektas yra paruoštas su prognoze visų emigracijos galimų tendencijų, todėl šiai dienai labai daug keičiasi apygardų ir kolegos išsakė daug pastabų“, - pažymėjo L.Graužinienė.

KT paskelbus, kad dabartinis suskirstymas apygardomis neatitinka Konstitucijos dėl per didelių rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose skirtumų, imtas svarstyti VRK užsakymu jau anksčiau parengtas projektas, atitinkantis gerąją ne daugiau kaip 10 proc. nuokrypio praktiką, bet pritaikytas 2020 metų Seimo rinkimams.

„Toks žemėlapis, koks nubrėžtas 2020 metams, neatitinka realybės, ir iš tikrųjų kai kurios apygardos nepagrįstai iš viso naikinamos. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti - Alytaus rajonas, pakankamai didelis rajonas, šiandien Dzūkijos apygarda iš viso išnyksta ir po trupinėlį tos apygardos atiduodama trims apygardoms. Iš tikrųjų, kur yra normali apygarda, jos ir nereikia liesti, o ten, kur trūksta, arba ženkliai per daug, tas ir tvarkyti apygardas“, - pabrėžė I.Degutienė.

Visgi politikai sutarė, kad kai kurie pakeitimai neišvengiami - Vilniuje būtina papildoma apygarda, o Kaune teks mažinti. „Ir dabar aišku, kad iš Kauno išnyks viena apygarda, kad viena nauja atsiras Vilniuj, tai viskas aišku, bet dėl kitų smulkių pakeitimų spręs VRK“, - sakė Seimo vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad naujam apygardų ribų žemėlapiui parengti užteks poros-trejeto svaičių. „Naują žemėlapį priklauso piešti VRK, ji tą projektą rengs. Tas žemėlapis, kurį mes esame parengę 2020 metams su perspektyva į ateitį, jis reikalingas 2016 metams, ir čia yra vienas pasiūlymas, kiek įmanoma minimaliau keisti dabartines ribas. Keisti reikės, Vilniaus mieste yra viena apygarda per mažai, o Kaune  - atvirkščiai“, - sakė Z.Vaigauskas.

KT paskelbus, kad dabartinis suskirstymas apygardomis prieštarauja Konstitucijai, Seime jau praėjusią savaitę buvo surengtas pasitarimas. Jo metu aptarus VRK teikiamą naują apygardų suskirstymo projektą buvo iškeltas ir radikalus socialdemokrato teisingumo ministro J.Bernatonio siūlymas - iš viso atsisakyti vienmandačių apygardų.

J.Bernatonis siūlė, kad iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.

Vienmandačių apygardų klausimai nagrinėjami po praėjusios savaitės KT nutarimo, kuriuo iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose leidžiantis įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose  jų balsai tampa nelygiaverčiai - skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.

VRK buvo parengusi projektą, kuris rinkėjus paskirstytų pagal siūlomas rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidurkio neviršytų 10 proc. - Vilniaus mieste vietoj dešimties siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune iš aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - trys, bet trečiadienį nuspręsta jį koreguoti.

Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, taip pat 70 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.

Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.