Į vežimėlį jis persėdo 2013 m. liepą. Pirmą mėnesį į mankštą jį veždavo gulsčią.

Neįgaliojo vežimėlį, kuris buvo daug didesnis ir ne toks patogus kaip dabartinis, dėl didelės apykaklės jis pavadino sostu ir džiaugėsi, kai pavyko savo jėgomis nuvažiuoti 20 m, po to – 30.

Moralinės pagirios? Žvelgdamas į dangų Darius purto galvą: ne, praktiškai to nejuto. Ir juolab nebuvo gailesčio sau. Ar nekilo minčių, kodėl taip nutiko, už ką jį nubaudė Dievas?

"Tai buvo mano klaida. Vyko tyrimas. Bet ir važiuodamas geru oru, geru keliu suklysta net patyręs vairuotojas, – neišsisukinėjo pilotas, kuris po avarijos pajuto, ką reiškia neįgaliųjų gyvenimas. – Dabar pastebiu ir visuomet skambinu į policiją, kai matau, kad kas nors užima neįgaliojo vietą, nes suprantu, kiek reikia pastangų įveikti kiekvieną metrą. Dabar pastebiu, kai sveikieji užima neįgaliųjų tualetus, o tu turi kentėti."

Sunkiausia – gamtiniai reikalai

"Psichologiškai nebuvo sunku. Labai greitai priėmiau naują realybę, naują savo kūną, – neslėpė pilotas. – Tačiau buvo sunku fiziškai."

Tik sėdėdamas vežimėlyje jis suprato, kad neįveikiama kliūtis gali būti ir 10 cm aukščio laiptas.

Dėl šios priežasties Darius turėjo pakeisti butą: seno, sovietmečio laikais statyto dvylikaaukščio Šiaurės pr. laiptų nuovažos įveikti buvo neįmanoma.

"Į liftą su vežimėliu galėjau šiaip ne taip prasisprausti, bet bute netiko vonia, tualetas, todėl reikėjo greitai apsispręsti", – jau 2013 m. rugsėjo 15 d. daug vyrui padėjusi žmona Jolanta pasirašė dvi sutartis: buto pardavimo ir naujojo pirkimo.

"Bet turbūt sunkiausia, ką ypač įgaliems žmonėms sunku suprasti, kad labai sunku atlikti gamtinius reikalus, – atviravo D.Liaugaudas. – Iš namų išvažiuodamas vežuosi šešis kateterius ir komplektus gamtiniams reikalams atlikti."

Paėmė paskolą banke

Buvęs "Teo" bendrovės vienas iš Informacinių technologijų projektų grupės vadovų dabar dirba kitame darbe: 2013 m. pabaigoje, prasidėjus didelei pertvarkai, kai buvo atleista daug darbuotojų, Darius taip pat neteko darbo.

"Reikėjo jaunesnių, veržlesnių, aktyvesnių, – neliūdi dabar ant kalniuko, netoli Pociūnų aerodromo lėktuvų ir sklandytuvų remonto įmonėje dirbantis D.Liaugaudas. – Tačiau po avarijos sulaukiau ne tik didelio kolegų, bet ir bendradarbių, taip pat tuomečio "Teo" vadovo palaikymo. Darbuotojai turėjo gerą sveikatos draudimą – gavau 12 tūkst. litų. Ir, beje, išsiskyriau su darbu labai gražiai, gavau išeitinę pašalpą. Nejaučiu nė lašelio nuoskaudos."

Ne, pinigai niekada neatpirko ir neatpirks sveikatos, tačiau kai prireikia kardinaliai keisti gyvenimo būdą, pirkti neįgaliojo vežimėlį ir daugybę būtinų daiktų, be finansinių galimybių labai sunku.

Juolab kad dabar piloto uždarbis keturis kartus mažesnis, o priverstinai keisdamas butą Darius paėmė paskolą banke.

Lenkas – didis žmogus

"Wielki Człowiek" – didis žmogus. Taip Lietuvis vadiną Lenkijos sklandytuvų pilotą Adamą Czeladzki, kuris dar praėjusią savaitę Europos čempionate iškovojo sidabro medalį.

Metais už lietuvį jaunesnis lenkas nuo 2009 m. sėdi neįgaliojo vežimėlyje.

"Jis man labai padėjo, nuolat ragino, rašė padrąsinančius žodžius ir stūmė į priekį", – daug gerų žodžių Darius skyrė lenkui.

Likimo ironija: Adamas lygiai tokioje situacijoje su lygiai tokio paties modelio sklandytuvu trenkėsi į žemę. Jam buvo diagnozuotas dvylikto stuburo slankstelio lūžis ir vyras jau nebegalėjo daugiau vaikščioti.

Bet jau gulėdamas ligoninėje automobiliais "Ranger Rover" Varšuvoje prekiaujantis lenkas užsisakė rankomis valdomą sklandytuvą.

Sėkmingai reabilitaciją praėjęs lenkas gavo medicininę pažymą ir jau po metų, 2010 m. kovą, pats valdė sklandytuvą, kilo į padangę.

"Jį mačiau 2012 m. Lenkijoje, kai rengiausi Europos čempionatui. Adamas gyveno vos už poros durų nuo manęs, – dar vieną likimo pokštą pamena lietuvis. – Kalbėjomės, mačiau ant žolės stovėjusį jo sklandytuvą. Aš į jį žvelgiau kaip įgalus žmogus. Tai tvirtas, gyvenimu besidžiaugiantis vyras, kuris neprašė nė akimirkos gailesčio."

Reikia 30 tūkst. eurų

Po Dariaus nelaimės socialiniame tinklalapyje lenkas pats surado lietuvį, morališkai palaikė ir teigė, kad jau 2014 m. jie kartu privalo dalyvauti varžybose Slovakijoje.

"Aš rasdavau priežasčių – lėčiau gyju, techninės problemos, o jis tik ragindavo neaiškinti ir nekalbėti nesąmonių, – juokėsi pilotas. – Būtent Adamas ir pasiūlė pirkti vieną iš trijų jo sklandytuvų, kainuojantį 30 tūkst. eurų."

Taip, šie žaisliukai labai brangūs. Kaip juokauja Darius, į dangų kelia ne aerodinamikos dėsnis, bet pinigai.

Naujausias lenko Pietų Afrikos Respublikoje pirktas šios šalies gamybos sklandytuvas, kurį gali valdyti ir neįgalūs asmenys, kainuoja apie 160 tūkst. eurų.

Laimingu žmogumi save vadinantis lenkas 2014 m. per sezoną skraidė net 407 valandas, kai, dar būdamas sveikas, D.Liaugaudas per vieną sezoną daugiausia ore išbuvo 200 valandų.

"Sertifikuotų sklandytuvų tipų, valdomų rankomis, yra labai nedaug, o tik tokiais galima skraidyti", – teigė Darius, kuris draugų pagalba greitai pradėjo vairuoti automobilį "Volvo V70".

Reabilitacija baigta

Būtent nuolat raginantis lenkas, pasiūlymas pirkti sklandytuvą, o galiausiai – draugo Mindaugo Žaliuko gimtadienis šių metų vasarį ir buvo didžiausias stimulas.

"Darka, pirk, tai kaip tik tau!" – išgirdęs lenko pasiūlymą, apsidžiaugė M.Žaliukas.

"Bet iš kur aš gausiu tiek daug pinigų?!" – nuliūdo D.Liaugaudas.