Prie jo fermų yra 36 paminklai. Du skirti avims: tai šv.Povilas, per Izraelį nešantis avį ant pečių, ir angelas su avimi, simbolizuojančia kantrybę, ramybę, paklusnumą, nuoširdumą.

Kiti – ąžuoliniai paminklai, išdrožti partizanams, sukilėliams, Lietuvai.

"Ir vadams – Z.Sierakauskui, A.Mackevičiui, K.Kalinauskui, – J.Banevičius nuskuba prie spintos ir po akimirkos grįžta su knyga, kurios viename lape puikuojasi Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos herbai. – Visi trys vadai buvo pakarti. Mes visi kovojome dėl laisvės, nepriklausomybės. Kiekvienoje tautoje yra niekšelių, bet ir daug šviesulių. Todėl negalime menkinti ir priešinti tautų."

Naujų dantų nesidės

Kodėl skandalinga asmenybė, leidusi prieštaringai vertinamus laikraščius "Europa", "20 centų", drąsiai viešinęs tuomet itin pikantiškus vaizdus, mėgęs šokiruoti, dabar tiek daug kalba apie tikrąsias vertybes, pasipriešinimo kovas?

"Buvo gabių žurnalistų, leidau jiems nevaržyti savęs, kurti. Kai kur perlenkdavo lazdą, – atsidūsta buvęs leidėjas. – Gerbiamas žurnaliste, blogiausia žmoguje – kerštas, neapykanta. Reikia įvertinti trūkumus, nelaikyti savyje pykčio, neprarasti žmogiškosios pagarbos. Jei nori tai prarasti – taškyk purvais kitą. Svarbu įvertinti kito išgyvenimus, pasverti, ką rašai."

Jis neslepia – kartais būna karštakošis, išsišoka, pernelyg jautrus. Prisipažįsta nesugebėjęs sustabdyti išdavikų.

"Kartais lengvabūdiškai to žmogaus šūkius priimdavau, kartais pernelyg tiesmukas esu, nesu diplomatas, – kaltina save J.Banevičius ir vėl susigraudina: – Na, taip, esu labai jautrus. Bet dabar man svarbu įamžinti už Lietuvą kraują praliejusių žmonių atminimą."

Kodėl skandalingasis ūkininkas vis dar gyvena senienų pilname, atsiduodančiame pelėsiais kukliame kambarėlyje? Gal reikėtų jį sutvarkyti arba viską parduoti ir keltis į Kauną, pas žmoną?

"Tai priklauso nuo to, kas žmogui yra vertybė, – Jaroslavas nė nedirstelėja į senus baldus, regis, nejaučia ir specifinio kvapo. – Atleiskite, man iškrito dantys. Nesidėsiu naujų dantų, geriau pastatysiu paminklą. Kai kas juoksis, smerks ar net tyčiosis, o aš manau, kad koks skirtumas, su daugiau ar mažiau dantų į kapus atsigulsiu? Parduoti galima viską – avis, fermą, draugą, žemę, valstybę. Bet daug svarbiau, ką padarysi, kad tave atmintų, kokį pėdsaką po savęs paliksi šiame gyvenime."